Liudvikas Kšivickis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Taisomos vidinės nuorodos
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Taisomos vidinės nuorodos
Eilutė 36:
L. Kšivickis buvo vienas pirmųjų mokslinio socializmo idėjų propaguotojų Lenkijoje, [[Karlas Marksas|K. Markso]] „Kapitalo“ pirmojo tomo pirmojo leidimo lenkų kalba (1884-[[1890]] m.) pagrindinis vertėjas ir redaktorius. Veikale „Agrarinis klausimas“ (1903 m.), remdamasis Markso žemės rentos teorija ir didele faktine medžiaga, išanalizavo ir palygino JAV ir Europos žemės ūkį.
 
Revoliucinė veikla L. Kšivickį 1890 m. atvedė ir į Lietuvą. Apsistojo [[Šiauliai|Šiauliuose]], pas savo pažįstamą grafą [[Vladimiras Zubovas|Vladimirą Zubovą]], kuris prijautė revoliucionierių idėjoms. Šiaulių krašte gyveno ir kiti jo pažįstami - [[Liudvikas Janavičius]], [[Antanas Mikševičius]], su kuriais buvo susipažinęs gyvendamas Lvove. Jie tuomet buvo Dublonų priemiestyje buvusios Žemės ūkio mokyklos studentai. Apsilankęs [[Bubiai|Bubių]] dvare, jis susidomėjo čia esančiu piliakalniu. Nuo to laiko iki pat [[1PKPirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] pradžios, L. Kšivickis kasmet po keletą mėnesių praleisdavo Lietuvoje, daugiausia [[Žemaitija|Žemaitijoje]].
 
Grįžęs gyveno Plocke, vėliau vėl Varšuvoje. [[1893]] m. du mėnesius viešėjo [[JAV]]. [[1905]] m. buvo areštuotas, porą mėnesių sėdėjo Varšuvos kalėjime. Iki [[1PKPirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karto]] dėstė įvairiose mokyklose, dalyvavo daugelio visuomeninių organizacijų veikloje, bendradarbiavo leidžiant įvairius leidinius. Paminėtinas jo darbas „Kurpiai“, išspausdintas [[1892]] m., už kuri jis [[1906]] m. gavo [[Lvovo universitetas|Lvovo universiteto]] filosofijos daktaro vardą, o Mianovskio kasa skyrė jam didžiulę, apie 4000 rublių premiją.
 
[[1893]] m. buvo išspausdintas kitas jo darbas „Žmonės. Etninės antropologijos bruožai“ (''Ludy. Zarys antropologu etnicznej''). [[1914]] m. išspausdintas jo darbas .Visuomeninė - ūkinė santvarka laukiniais ir barbarybės laikais“ („Ustroje spoleczno - gospodarcze w okresie dzikoci i barbarzynstwa). [[1921]]-[[1936]] m. jis buvo Varšuvos universiteto specialiai jam sukurtos Visuomeninių santvarkų teisės katedros vedėjas. 1934 m. anglų kalba buvo išspausdintas jo darbas „Primityvios visuomenės ir jų gyvoji statistika“ (''Primitive society and it's vital statistics'').