Jurgis Kubilius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Baigė [[Liudvinavas|Liudvinavo]] pradžios mokyklą, [[1894]] m. baigė [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnazijos]] 6 klases ir įstojo į [[Seinų kunigų seminarija|Seinų kunigų seminariją]], bet po beveik trejų metų mokslus metė. Nuo [[1900]] m. tarnavo [[Rusijos imperijos kariuomenė]]s 88-ajame pėstininkų pulke. [[1900]] m., kiek patarnavęs 102-ajame pėstininkų pulke, įstojo į [[Vilniaus karo mokykla|Vilniaus karo mokyklą]], ją baigė [[1902]] m. Suteiktas [[paporučikas|paporučiko]] karinis laipsnis. Tarnavo 101-ajame pėstininkų pulke. [[1904]] m. rugsėjo - [[1905]] m. balandžio mėn. su 157-ojo pėstininkų pulko kariais dalyvavo [[Rusijos-Japonijos karas|Rusijos-Japonijos kare]] [[Mandžūrija|Madžūrijoje]]. Karui pasibaigus, tęsė karinę tarnybą 101-ajame pėstininkų pulke, [[1906]] m. [[poručikas]], [[1910]] m. pulko [[štabskapitonas]].

 

 

[[1917]] m. [[gegužės 25]]-29 d. [[Petrogradas|Petrograde]] įvyko rusų armijoje tarnavusių lietuvių karių suvažiavimas, kuriame buvo iškeltas klausimas dėl tautinės kariuomenės kūrimo Rusijos teritorijoje. Po [[1917]] m. [[spalio revoliucija|spalio revoliucijos]] Rusijoje aukšti bolševikų karininkai lietuviams pasiūlė formuoti diviziją, su sąlyga, jeigu ji kovos raudonųjų pusėje. 1917 m. [[gruodžio 5]] d. bolševikų nutarimu [[Smolenskas|Smolenske]] buvo suformuotas tik vienas kariuomenės [[lietuvių atsargos batalionas]], kuriam vadovauti pakviestas J. Kubilius. Batalionas sparčiai augo ir jau [[1918]] m. pradžioje jame buvo 600 lietuvių kareivių. Batalionas buvo perkeltas arčiau fronto linijos – prie [[Mogiliovas|Mogiliovo]]. Tačiau bataliono vadovybei griežtai atsisakius dalyvauti atviruose mūšiuose, 1918 m. [[kovo 5]] d. įsakymu lietuvių karių batalionas buvo išformuotas.