18:39, 21 liepos 2009 versija taisyti Homobot (aptarimas \| indėlis) Botai 420 316 keitimai S Taisomos vidinės nuorodos ← Prieš tai darytas keitimas		16:45, 22 liepos 2009 versija taisyti anuliuoti Homobot (aptarimas \| indėlis) Botai 420 316 keitimai S Taisomos vidinės nuorodos Kitas pakeitimas →
Eilutė 26: 1862 m. pastatytas geležinkelio tiltas nukentėjo per abu pasaulinius karus. Prasidėjus [[~~1PK~~Pirmasis pasaulinis karas\|Pirmajam pasauliniam karui]], [[1915]] m. [[rugpjūčio 17]]–18 d. naktį besitraukianti [[Rusija\|Rusijos]] kariuomenė susprogdino dvi vidurines tilto fermas. Kauną užėmę vokiečiai atstatė išsprogdintas ir sustiprino likusias fermas [[parabolė\|parabolinėmis]] fermomis viršuje. Tokį kombinuotą tiltą, pavadintą ''Reichsbrücke'', vokiečiai baigė remontuoti [[1916]] m. [[balandžio 14]] d. Į tilto atidarymą atvyko pats feldmaršalas [[Hindenburgas]]. Jis net užveržė paskutinę veržlę. Panašias veržles prisuko ir Hindenburgo palydos nariai. Pirmaisiais metais po remonto tiltas buvo nudažytas švino žaliais dažais, nuo to jis gavo Žaliojo geležinkelio tilto pavadinimą. Tarpukario metais, esant tik vienam Vytauto Didžiojo [[Aleksoto tiltas\|(Aleksoto) tiltui]] per Nemuną, geležinkelio tiltas buvo naudojamas ir kaip plento tiltas. Tarp dviejų kelių buvo įrengtas trečias – vežimams, dviratininkams ir lengviesiems automobiliams. Sunkvežimiai ir autobusai per šį tiltą nebuvo praleidžiami. Prie abiejų tilto galų stovėjo geležinkelio sargai, kurie reguliavo eismą.

Kauno geležinkelio tiltas: Skirtumas tarp puslapio versijų