Kauno kunigų seminarija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 4 |
S Taisomos vidinės nuorodos |
||
Eilutė 15:
[[1926]] m. įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją, seminarijoje mokėsi Kauno, [[Panevėžio vyskupija|Panevėžio]] ir [[Kaišiadorių vyskupija|Kaišiadorių vyskupijų]] klierikai. [[1934]] m. pastatyti nauji rūmai. [[1935]]–[[1944]] m. veikė Bažnytinio meno muziejus, 90 000 tomų biblioteka. [[1938]] m. [[liepos 2]] d. [[popiežius]] [[Pijus XI]] seminariją paskelbė tarpdiecezine, jos veikla ir mokymo programos suderintos su [[Vatikanas|Vatikano]] atitinkamomis tarnybomis. Nuo 1926 m. iki [[1940]] m. seminarija turėjo 3078 auklėtinius, vidutiniškai 205 klierikus kasmet.
1940 m. [[Sovietų Sąjunga]]i okupavus Lietuvą, [[1941]] m. [[sausio 12]] d. seminarijos pastatai nacionalizuoti. Tuomet buvo mokomasi bažnyčiose, vienuolynuose ir privačiuose namuose. Prasidėjus [[
Pokario metais uždarytos [[Telšiai|Telšių]] ir [[Vilkaviškis|Vilkaviškio]] seminarijos, Kauno kunigų seminarija liko vienintelė Lietuvoje. Sovietinė valdžia kišosi į seminarijos vidaus tvarką, buvo daromos įvairios kliūtys norintiems studijuoti, dalis dėstytojų ir klierikų represuoti. Klierikų skaičius apribotas iki 150, vėliau nuolat mažintas, net iki 25 klierikų. Turtinga seminarijos biblioteka konfiskuota ir sunaikinta, Šv. Jurgio ir Švč. Trejybės bažnyčios paverstos sandėliais, sunaikinti jų meniški interjerai. [[1945]]–[[1981]] m. seminarija parengė 369 kunigus, disertacijas apgynė 4 teologijos daktarai ir 21 teologijos licenciatas.
| |||