Vilniaus rotušė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 3 |
S Pusiau automatinis amžių tvarkymas (pirma pakopa) |
||
Eilutė 4:
[[1387]] m. [[Jogaila|Jogailos]] privilegija Vilniui suteiktos [[Magdeburgo teisė]]s, todėl nenuostabu kad Rotušės sąvoka kilusi iš vokiečių kalbos „das Rathaus“ - tai reiškia miesto tarybos namus, tačiau šis terminas į [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbą]] pateko iš [[lenkų kalba|lenkų kalbos]], kurioje miesto savivaldos būstinė vadinama „Ratusz”. Suteikus savivaldos teises, mieste turėjo būti pastatytas administracinis pastatas kuruosiantis miestiečių gyvenimą. Jos pastatas pirmą kartą paminėtas [[1503]] m. kunigaikščio [[Aleksandras|Aleksandro]] privilegijoje, ir yra manoma, kad ji stovėjo dabartinėje vietoje. Rotušėje buvo įrengti posėdžių kambariai, teismo salės, pirklių bendruomenės kambarys, iždinė, raštinė, archyvas, patalpos svarstyklėms, grūdų atsargoms, ginklų sandėliui, rūsiuose - kalėjimas.
[[1545]] m. Vilniaus miesto plane, Rotušė vaizduojama kaip [[gotika|gotikinio]] stiliaus dviejų aukštų statinys su bokštu. Panašiai Rotušė pavaizduota ir [[1600]] m. graviūrose. Iki mūsų laikų išlikę pirmosios Rotušės pamatai įrodo - pastatas buvo gotikinis. Bokšto balkone – galerijoje, per šventes buvo rengiami koncertai visuomenei. XVII ir XVIII a. Rotušę ne kartą naikino tiek karai, tiek gaisrai, todėl nenuostabu kad labiausiai nukentejo bokštas. XVII a. viduryje „tarybos namus“ sudarė keli pastatai, kurie buvo naudojami kaip suolininkų, sargybos, vaitų būstinės, [[kalėjimas|kalėjimai]], krautuvės ir sandeliai. Visi pastatai supo dengtą, akmenimis grystą kiemą.
[[1748]] m. sudegė aplinkinės krautuvėlės, o [[1749]] m. medinis bokšto viršus su laikodžiu. Ją atstatyti buvo pavesta architektui [[Jonas Kristupas Glaubicas|J. K. Glaubicui]]. [[1769]] m. darbai buvo baigti. Jis buvo aštuonkampis, trijų laipsnių, mūrinis, su skliautais dengtu stogu ir [[Vėtrungė|vėtrunge]] – vyčiu viršūnėje. Antrajame tarpsnyje buvo įmontuotas [[laikrodis]], o viršutiniame kabojo keletas varpų. Varpais būdavo pranešama apie pavojus ar įvykius mieste, o mušamos valandos buvo svarbiausia gyventojų laiko orientyras.
| |||