Žvaigždėlapis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Žvaigždėlapis''' yra taip sudarytas, kad juo galėtų naudotis ir šiaurinio, ir pietinio [[Žemė]]s pusrutulių [[Žvaigždė|žvaigždžių]] stebėtojai. Kadangi žvaigždės juda nakties dangaus skliautu, todėl jų padėtis visą laiką keičiasi. Dėl to žvaigždėlapiuose yra vaizduojamos žvaigždės, kurias galima matyti žiūrėdami tam tikra kryptimi ir tam tikru laiku.

Dangaus skliautas suskaidomas į 12 dalių ir sudaromi 12 žvaigždėlapių, kurie kiekviename yra atvaizduoti atitinkamą mėnesį matomi žvaigždynai. Jie sudaromi atskiroms geografinėms platumoms, atsižvelgiama į skirtingus metų laikus.

Kiekvieną mėnesį danguje pasirodo nauji [[Žvaigždynas|žvaigždynai]], o senieji išnyksta. Žvaigždėlapiai padeda susipažinti bei suvokti kintantį dangų.

Šiuolaikiniuose žvaigždėlapiuose iki šiol vartojami graikų ir arabų astronomų pasiūlyti žvaigždynų pavadinimai. Prieš keletą amžių žvaigždėlapiuose aplink tam tikro žvaigždyno žvaigždes būdavo piešiamos sudėtingos figūros.

Šiuolaikiniuose žvaigždėlapiuose vieno žvaigždyno žvaigždės jungiamos paprastomis linijomis.

Dangaus skliauto vaizdas priklauso nuo metų ir [[Para|paros]] laiko bei nuo platumos, kurioje gyvenama. [[Lietuva|Lietuvos]] platuma yra tarp 40 - 60° [[Šiaurė|šiaurės]] [[Platuma|platumoje]], todel norint stebėti žvaigždes, yra atsižvelgiama į geografinę platumą ir į metų laiką.

Viršutinėje žvaigždėlapio dalyje yra šiaurės pusrutulis, apatiniam - pietų pusrutulis. Žvaigždėlapyje būna nurodytas metų laikas, mėnuo ir valandos. Tai atitinka žvaigždžių išdėstymą. Atsižvelgiant į laiką, viena valanda pridedama tuo metų laiku, kai [[laikrodis]] atsukamas viena valanda atgal.