Švedų tvanas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 4 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 3:
'''Švedų tvanas''' – [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] istorijos periodas tarp [[1655]] ir [[1660]] metų, kai visą šalies teritoriją, išskyrus nedidelį ruožą palei [[Turkija|Turkijos]] sieną, buvo užėmusi [[Švedija]] ir [[Rusija]].
Tarptautinė Abiejų tautų respublikos padėtis vis sunkėjo. 1654 m. iš rytų Lietuvą užpuolė ir didelę jos dalį užėmė Maskvos [[caras]] [[Aleksejus Michailovičius]]. [[Minskas]] buvo sudegintas iki pamatų. Didelė Maskvos kariuomenė artinosi prie Vilniaus. O iš šiaurės šalį užpuolė švedai. Švedų karvedys [[Magnus de la Gardie]] su didele kariuomene artinosi prie Lietuvos sienų. Karalius Jonas Kazimieras, netekęs vilties apsiginti, užsidarė Krokuvoje su maža kareivių saujele, kuriems vadovavo [[Steponas Černeckis]].
Kunigaikštis [[Jonušas Radvila]], paskirtas Lietuvos didžiosios kunigaikštystės etmonu, beturėjo tik 5000 kareivių. Likusioji kariuomenė žuvo mūšiuose su maskviečiais prie [[Šklovas|Šklovo]], [[Mogiliovas|Mohilevo]], Smolensko, [[Bychovas|Staro Bychovo]]. 1654 m. [[rugpjūčio 12]] d. ties Šklovu Jonušas Radvila su 8000 karių pasitiko 80 000 rusų kariuomenę, kuriai vadovavo kunigaikštis [[Aleksejus Trubeckojus]] ir pralaužė priešo gretas. Tačiau tolesnės kovos baigtį nulėmė žymi jėgų persvara. Iš valdovo pastiprinimo sulaukti nepavyko, o kai pagalba atėjo, jau buvo per vėlu. 1655 m. [[rugpjūčio 8]] d. Rusijos caro daliniai įžengė į Vilnių ir pirmąsyk valstybės istorijoje priešas užėmė Lietuvos sostinę. Jonušui Radvilai iš rusų užimto Vilniaus pavyko išgelbėti valstybės iždą ir didįjį antspaudą, t.y. juridinę ir finansinę valstybės galią. Lietuvos sostine kuriam laikui tapo [[Kėdainiai]].
Švedija [[1655]] m. užėmė [[Žemaitija|Žemaitiją]], [[Upytė|Upytę]], dalį [[Kaunas|Kauno]] ir Breslaujos pavietų. Švedų įgulos buvo [[Kretinga|Kretingoje]], [[Palanga|Palangoje]], [[Vainutas|Vainute]], [[Plungė]]je, [[Tauragė]]je ir kt. Švedai pradėjo rinkti mokesčius – 5 taleriai nuo valako. Švedijos kariuomenė taip pat įsiveržė ir užėmė didelę dalį [[Lenkija|Lenkijos]]. Lenkų bajorija paskelbė Tišoveco konfederaciją.
1655 m. pabaigoje Rusija pasirašė paliaubas su Lietuva. 1656 m. Rusija pradėjo kariauti su Švedija, norėdama užimti [[Livonija|Livoniją]].
1656 m. [[vasario 2]] d. išleistame atsišaukime Jonas Kazimieras ragino kovoti su švedais. Apie 1656 m. balandžio mėnesį prasidėjo žemaičių bajorų sukilimas, buvo sunaikintos švedų įgulos. Taubės vokiečių eskadroną sukilėliai sutriuškino. Birželio mėnesį švedai pasiliko tik [[Biržai|Biržuose]]. Vienas iš pagrindinių konfederacijos prieš švedus organizatorių buvo P. Sapiega. P. Sapiega kovojo su Jonušu Radvila, kuris buvo pasidavęs švedams ([[Kėdainių sutartis]]). Biržų apgultis sukilėliams ilgai nesisekė. Tik 1657 m. sausio mėnesį Gonsievskiui pavyko priversti Biržus kapituliuoti. 1657 m. rugsėjo mėnesį į Abiejų Tautų Respublikos pusę perėjo Brandenburgo [[kurfiurstas]]. 1658 m. lietuvių kariuomenę švedai išstūmė iš Livonijos, puldinėjo Žemaitiją.
{{ist-stub}}
| |||