Vladas Nagevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Vladas Nagevičius-Nagius''' ([[1881]] m. [[birželio 17]] d. [[Kretinga|Kretingoje]] – [[1954]] m. [[rugsėjo 15]] d. [[Klyvlendas|Klyvlende]]) – gydytojas, [[Archeologija|archeologas]], Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjas, generolas, [[Politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas.

Mokėsi [[Palangos progimnazija|Palangos progimnazijoje]], bet pašalintas už atsisakymą dalyvauti [[Stačiatikiai|stačiatikių]] pamaldose. [[1900]] m. baigė [[Rygos gimnazija|Rygos gimnaziją]], priklausė slaptam moksleivių būreliui, kuris rinkdavosi jo motinos bute. Drauge su [[Kipras Bielinis|Kipru Bieliniu]] iškovojo lietuviškas pamaldas moksleiviams. [[1904]] m. baigė [[Petrapilis|Petrapilio]] archeologijos institutą ir įstojo į Karo [[Medicina|medicinos]] akademiją.

[[1902]]–[[1904]] m. dalyvavo [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijos]] būreliuose Petrapilyje. [[1905]] m. – [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiojo Vilniaus Seimo]] dalyvis. [[1906]] m. už politinę veiklą areštuotas Kretingoje, [[Vilnius|Vilniaus]] teismo rūmuose jam iškelta byla dėl socialdemokratinės literatūros laikymo, bet advokatas [[Vladas Stašinskas]] ir Karo akademijos profesorius [[Ivanas Pavlovas]] jį apgynė.

[[1908]] m. įkūrė Karo medicinos akademijos lietuvių medikų korporaciją [[Fraternitas Lituanica]], kuriai priklausė visą gyvenimą ir kuri Lietuvoje išaugo į gausią medikų organizaciją.

[[1910]] m. baigęs Karo akademiją, tarnavo vyr. gydytoju [[kanonierė]]je „Chrabryj“, šarvuotyje „Slava“. [[1917]] m. [[Petrapilio lietuvių seimas|Petrapilio lietuvių seime]] atstovavo [[Helsinkis|Helsinkio]] lietuviams kariams ir palaikė Lietuvos nepriklausomybės rezoliuciją. 1917 m. vasarą perkeltas tarnauti į [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] laivyną, bet [[1918]] m. rugpjūčio mėn. grįžo į Lietuvą.

Pirmasis [[Lietuvos kariuomenė]]s karo gydytojas. 1918 m. [[gruodžio 21]] d. paskirtas karo sanitarijos viršininku, bet susirgo, ir, lenkams užpuolus, liko [[Vilnius|Vilniuje]]. [[1919]] m. gegužės mėn. atvyko į [[Kaunas|Kauną]], dirbo kariuomenės lauko sanitarijos inspektoriumi. Nuo 1919 m. [[gruodžio 19]] d. iki [[1940]] m. rugpjūčio mėn. vadovavo Lietuvos kariuomenės sveikatos tarnybai. [[1920]] m. [[gegužės 20]] d. suteiktas generolo leitenanto laipsnis. Kaip karininkas yra saugojęs [[Šauliai|Šaulių]] gegužines.

[[1905]]–[[1912]] m. ir [[1921]] m. tyrinėjo Vakarų [[Žemaitija|Žemaitijos]] kapinynus, iš jų žymiausią – [[Pryšmančiai|Pryšmančių]] kapinyną. [[1931]]–[[1934]] m. – [[Apuolė]]s ir [[Impiltis|Impilties]] piliakalnius. [[1921]]–[[1925]] m. buvo Valstybinės archeologijos komisijos narys, ruošė pranešimus, paskaitas. Nuo [[1933]] m. – [[Latvija|Latvijos]] Mokslų akademijos narys korespondentas.

[[1924]] m. įkūrė Karo invalidų šelpimo komitetą, buvo vienas iš [[Suomiai|Suomių]]-lietuvių draugijos bei kelių kitų draugijų steigėjas.