Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedra: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 4 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 8:
Iš pradžių buvo auginami ploni netvarkūs puslaidininkiniai sluoksniai ir jų dariniai, tiriamos [[optika|optinės]] ir elektrinės savybės, termiško apdorojimo joms įtaka. Reikia paminėti, jog puslaidininkių optikos tyrimai tapo viena svarbiausių katedros tyrimų kryptimi. Vėliau pradėti auginti [[kristalas|kristaliniai]] puslaidininkiai, kurti stebėtų reiškinių fizikiniai modeliai. Prasidėjo taikomieji darbai, pradžioje – elektrografinių sluoksnių kūrimas ir tobulinimas.
Vilniuje įkūrus Elektrografijos mokslo tyrimo institutą, katedros darbų tematika buvo derinama prie jos – kurta puslaidininkių parametrų matavimo metodika. [[1961]] m. įkurta Eksperimentinės fizikos probleminė laboratorija, kuri [[1964]] m. pervadinta į Puslaidininkių fizikos probleminę, į jos veiklą įsitraukė [[Gytis Juška]], [[Aloyzas Sakalas]], [[Edmundas Montrimas]], [[Valentas Gaidelis]] ir kt. Katedros dėstytojų ir laborantų skaičius ėmė didėti Lietuvoje pradėjus plėtotis puslaidininkių [[elektronika|elektronikos]] pramonei.
Katedroje sukurti daugiakanaliai [[fotoelektrinis efektas|fotoelektriniai]] [[keitiklis|keitikliai]] į [[kompiuteris|kompiuterį]] informaciją įvesti galėjo rekordiniu 2000 spausdintinių ženklų per minutę greičiu<ref name="pfk" />. Keitikliai diegti į [[Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla|Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos]] gamintus rankraštinių skaitmenų įvedimo kompiuterius "Rūta 701" ir "Rūta 702"<ref name="pfk" />. [[1968]] m. už šį išradimą autoriai [[TSRS]] Liaudies pasiekimų parodoje buvo apdovanoti aukso, sidabro ir bronzos medaliais.
| |||