Telšių vyskupija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 4 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 37:
[[1417]] m. [[spalio 24]] d. Ldk [[Vytautas|Vytauto]] iniciatyva įsteigta Medininkų vyskupija (su centru [[Varniai|Varniuose]], tuomet vadintuose Medininkais), kuri ilgainiui tapo Žemaičių vyskupija.
Caro valdžia dar [[1840]] m. Žemaičių vyskupiją pavadino Telšių, tačiau primestas pavadinimas, buvęs oficialiu iki [[1915]] m., neprigijo. Steigiant Lietuvos bažnytinę provinciją, '''Telšių vyskupija''' sudaryta iš vakarinės Žemaičių vyskupijos dalies. [[Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra|Šv. Antano Paduviečio]] (buvusi bernardinų) bažnyčia tapo katedra. Vyskupijai atiteko šie dekanatai: Alsėdžių, Kaltinėnų, Kuršėnų (be Gruzdžių parapijos su Šiupylių [[filija]]), Palangos, Rietavo, Sedos, Skuodo, Švėkšnos, Tauragės, Telšių, Varnių ir Viekšnių dekanatai. Taip pat prijungtos Šiluvos dekanato Kražių, Pakražančio ir Vaiguvos parapijos. Be to, įsteigta Klaipėdos prelatūra, kuri atskirta nuo Varmės vyskupijos ir pavesta administruoti Telšių vyskupui. Tie patys dekanatai palikti ir naujojoje '''Telšių vyskupijoje''', kuriai priklausė 86 parapinės bažnyčios, 37 filijos ir 199 kunigai bei Klaipėdos prelatūros 4 bažnyčios ir 7 kunigai. Pirmuoju Telšių vyskupu paskirtas [[Justinas Staugaitis]]. Sudaryta kapitula (4 prelatai ir 4 kanauninkai).
[[1927]] m. buvusiame bernardinų vienuolyne įsteigta kunigų seminarija. [[1928]] m. pastatytas jos 4 aukštų priestatas.
[[1928]]–[[1930]] m. iškilo vyskupo rūmai. Katalikų veikimo centro ir kunigų rūpesčiu [[1925]]–[[1940]] m. Telšiuose ėjo katalikiškas savaitraštis [[Žemaičių prietelius|„Žemaičių prietelius"]]. [[1928]] m. įsigyta spaustuvė, kurią tvarkė vienuolės seserys vargdienės. [[1939]] m. vyskupijoje buvo 112 parapinių ir 30 filinių ar rektoratų bažnyčių, 238 kunigai, o Klaipėdos prelatūroje – 8 bažnyčios (6 parapinės), 11 kunigų. [[1939]] m. [[kovo 23]] d. Vokietijai užėmus [[Klaipėdos kraštas| Klaipėdos kraštą]], Klaipėdos prelatūra prijungta prie Varmės vyskupijos. Po [[Antrasis Pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] vėl perduota '''Telšių vyskupijai'''.
[[1940]] m. liepos mėn. raudonarmiečiai užėmė [[Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija|Telšių kunigų seminariją]] ir joje įkurdino karo ligoninę. Seminarijos bibliotekos knygos suneštos į katedros bažnyčios bokštą. Taip pat iš rūmų iškraustyti abu vyskupai, kurija. [[1941]] m. okupacinė SSRS valdžia uždarė 3 vyskupijos bažnyčias: Mažeikių (medinę), [[Degučių Šv. Vincento Ferero bažnyčia|Degučių Šv. Vincento Ferero bažnyčią]] ir [[Sartininkų Šv. Jurgio bažnyčia|Sartininkų Šv. Jurgio bažnyčią]]. Vokietijai okupavus Lietuvą, kunigų seminarijai leista veikti. [[1944]] m. vėl uždaryta bolševikų. Vokietijos okupacijos metais pastatytos 2 naujos bažnyčios. [[1941]] m. prasidėjus karui, sudegė [[Endriejavo Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia|Endriejavo Šv. apaštalo Andriejaus]], [[Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia|Gargždų Šv. arkangelo Mykolo]], [[Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia|Kražių]] ir [[Nemakščių Švč. Trejybės bažnyčia|Nemakščių Švč. Trejybės]] medinės bažnyčios. [[1944]] m. sudegė Jokūbavo, Pajūrio (Tauragės rajonas), Vegerių medinės, susprogdinta [[Laižuvos Švč. Trejybės bažnyčia|Laižuvos]] mūrinė bažnyčios. Neleidus atstatyti bažnyčių, panaikintos Pajūrio ir Vegerių parapijos.
[[1948]] m. uždaryti visi vienuolynai ir dalis bažnytėlių. Apskritai pokario metais uždarytos 2 parapinės bažnyčios ir 2 fllijos. [[1946]] m. [[vasario 5]] d. suimtas Telšių vyskupas [[Vincentas Borisevičius]], o gruodžio mėn. ir vyskupas [[Pranciškus Ramanauskas]]. Vyskupas [[Vincentas Borisevičius]] sušaudytas, o [[Pranciškus Ramanauskas]] nuteistas 25 m. pataisos darbų. Vyskupijos valdytojas Justinas Juodaitis [[1949]] m. irgi suimtas, nuteistas 25 m. lagerio.
Pokario metais politkaliniais tapo apie 50 '''Telšių vyskupijos''' kunigų. [[1946]] m. suimtas kunigas Pranas Gustaitis sušaudytas, 6 mirė ar žuvo kalėjimuose bei lageriuose. Be to, valdžia keliems kunigams neleido eiti pareigų. [[1948]] m. saugumiečiai konfiskavo kunigų seminarijos biblioteką, saugotą katedros bokšte (išvežti 4 sunkvežimiai knygų). [[1978]] m. 38 '''Telšių vyskupijos''' parapijos buvo aptarnaujamos atvykstančių kunigų.
[[1992]] m. pabaigoje vyskupijoje buvo 155 parapijos, tačiau 76 bažnyčios neturėjo nuolatinių kunigų. [[1989]] m. atkurta [[Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija|Telšių kunigų seminarija]], įstojo 22 klierikai. [[1991]] m. [[gruodžio 24]] d. panaikinta Klaipėdos prelatūra, o jos teritorija prijungta prie '''Telšių vyskupijos'''.
Eilutė 53:
==Vyskupijos vyskupai ir administratoriai==
* [[Justinas Staugaitis]] [[1926]]–[[1943]] m.;
* [[Vincentas Borisevičius]] [[1944]]–[[1946]] m. (konsekruotas [[1940]] m. [[ kovo 10]] d.; [[1946]] m. [[vasario 5]] d.
suimtas, tardytas, kankintas ir sušaudytas);
* [[Pranciškus Ramanauskas]] [[1946]] m. vasaris – [[1946]] m. gruodis (konsekruotas [[1944]] m. [[vasario 28]] d.; [[1946]] m. gruodį suimtas, grįžo [[1956]] m., mirė [[1959]] m. [[spalio 15]] d.);
* Administratorius [[Justinas Juodaitis]] [[1946]] gruodis – [[1949]] m. gruodis ([[1949]] m. suimtas, grįžo [[1956]] m., mirė [[1969]] m. [[vasario 2]] d.);
* [[Petras Maželis]] [[1950]]–[[1966]] m. (konsekruotas [[1955]] m. [[rugsėjo 11]] d.);
* [[Juozapas Pletkus]] [[1966]]–[[1975]] m. (konsekruotas [[1968]] m. [[vasario 25]] d.);
* [[Antanas Vaičius]] [[1975]]–[[2002]] m. (konsekruotas [[1982]] m. [[liepos 25]] d.).
* [[Jonas Boruta]] nuo [[2002]] m. (konsekruotas [[2002]] m. [[sausio 5]] d.)
===Vyskupas augziliaras===
| |||