Sąlygotoji kilmė: Skirtumas tarp puslapio versijų

7 baitai pašalinti ,  prieš 11 metų
S
wiki sintakse 3
S (wiki sintakse 4)
S (wiki sintakse 3)
kyla (kuriasi) sukaitimas, prakaitas, troškulys.<br />
Namuose (t.y. nesant deginimosi saulėje sąlygos),<br />
sukaitimas, prakaitas, troškulys nekyla (nesikuria).
 
Suvokus sąlygotąją kilmę pradedama skirti pakankamai dėmesio nuolatinei kaitai (''fluxus'') tarp „atsiradimo (į būtį) ir išnykimo (į nebūtį)“, nepaliaujamai vykstančiai visur ir visada. Kiekvienas reiškinys yra nesibaigiančioje sąveikoje su kitais reiškiniais. O kadangi visi reiškiniai yra priklausomi nuo kitų reiškinių, vadinasi jie visi yra laikini ir visiškai nepastovūs.
 
Ankstesnį gyvenimą
* Neišmanymas
* Valingi veiksmai sukuria [[karma|karmą]].
Dabartinį gyvenimą
* Sąmoningumas
* Proto ir fiziniai reiškiniai (asmenybė ir identitetas)
* Šeši gebėjimai
* (Jutiminis ir mintinis) sąlytis (tarp objektų ir jutimų)
* Jutimai (atsakas į sąlytį)
Būsimąjį gyvenimą
* Tapsmas suformuoja naują gimimą.
* Gimimas
* Senatvė, irimas, mirtis
 
|- align=left
| [[Neišmanymas]] sąlygoja [[skandha|proto darinių]] radimąsi || Jei kaip sąlyga yra [[Neišmanymas|avidyā]] (avidja), tai randasi [[skandha|saṃskāra]] (samskara)
|-
| [[skandha#Proto dariniai – ketvirtasis asmens darinys (samskara)|Proto dariniai]] sąlygoja [[skandha#Sąmonė – penktasis asmens darinys (vidžniana)|sąmonės]] radimąsi || Jei kaip sąlyga yra [[skandha#Proto dariniai – ketvirtasis asmens darinys (samskara)|saṃskāra]] (samskara), tai randasi [[skandha#Sąmonė – penktasis asmens darinys (vidžniana)|vijñāna]] (vidžniana)
|-
| [[skandha#Sąmonė – penktasis asmens darinys (vidžniana)|Sąmonė]] sąlygoja, [[skandha#Medžiaga – pirmasis asmens darinys (rūpa)|pavadinimų ir pavidalų]] radimąsi || Jei kaip sąlyga yra [[skandha#Sąmonė – penktasis asmens darinys (vidžniana)|vijñāna]] (vidžniana), tai randasi [[skandha#Medžiaga – pirmasis asmens darinys (rūpa)|nāmarūpa]] (namarūpa)
|-
| [[skandha#Medžiaga – pirmasis asmens darinys (rūpa)|Pavadinimai ir pavidalai]] sąlygoja [[šadajatana|jutimų vartų]] radimąsi || Jei kaip sąlyga yra [[skandha#Medžiaga – pirmasis asmens darinys (rūpa)|nāmarūpa]], tai randasi [[šadajatana|Ṣaḍāyatana]] (šadajatana)
|-
| [[šadajatana|Jutimų vartai]] sąlygoja [[sparša|sąlyčio]] radimąsi || Jei kaip sąlyga yra [[šadajatana|Ṣaḍāyatana]] (šadajatana), tai randasi [[sparša|sparśa]] (sparša)
Šio dalyko niekaip negalima išleisti iš galvos, jei norime pilnai suprasti sąlygotąją kilmę ir ja pasinaudoti.
 
Pavyzdžiui, neišmanymo atveju yra būtina atsižvelgti į [[trys būties ženklai|tris būties ženklus]], kad išsamiau galėtume paaiškinti ir geriau suprasti, kokią vietą sąlygotojoje kilmėje užima neišmanymas ir koks čia yra jo vaidmuo. Kartu svarbu suprasti [[trys liepsnos|tris liepsnas]] ir kokią vietą jos čia užima. Net nesigilindami į [[bhavačakra|būties ratą]] pastebėsime, kad trys liepsnos užima vietą pačiame schemos viduryje ir yra viso šio didingo būties rūmo varomoji jėga.
 
[[Nirvana (religija)|Nirvana]] (sanskr. Nirvana) dažnai suprantama kaip šio rato sustabdymas. Kai pašalinami troškimai, mes nebetrokštame atgimti. Tad išnykus gimimui, išnyksta mirtis. Išnykus tapimui, išnyksta gimimas ir taip toliau, kol pasiekiame išvadą, kad išnykus neišmanymui nebekuriama karma ir išnyksta visa mirties ir atgimimo grandinė. Iš tikrųjų gi kaitos galimybė slypi tarp jutimų ir troškimų pakopų, nes kaip jau matėme, troškimai yra viso šio proceso varomoji jėga. Jeigu žmogus gali tiesiog patirti (išgyventi) jutimus, nieko netrokšdamas, tada troškimai nekils ir žmogus bus laisvas nuo gimimo ir mirties.
 
==Sąlygotoji kilmė „Širdies sūtroje“==
[[Širdies sūtra]] (Prajñāpāramitā Hridaya Sūtra) tvirtina, kad nėra jokios [[karma|karmos]] ir jokio priežastingumo dėsnio, arba priežasties ir pasekmės dėsnio. Tai tvirtina bodhisatva Avalokitešvara, kuris Budos paprašytas daugelio mokinių akivaizdoje moko didį arhatą Šariputrą.
 
Avalokitešvaros tvirtinimą galima suprasti paraidžiui (kaip tai daroma [[dzogčenas|dzogčene]] ir iš dalies [[dzenas|dzene]]) arba aiškinantis [[šūnijata|šūnijatos]] teorijos požiūriu. Juk vėlesni mokytojai (pvz., [[Nagardžuna]], [[Tsongkapa]]) dažnai aiškino, kad šūnijata ir sąlygotoji kilmė yra tarsi dvi vienos monetos pusės. Aiškinimo esmė ta, kad visų reiškinių kilmė yra sąlygota, o tai reiškia, kad nei vien savyje, nei tarp kitų reiškinių jie negali egzistuoti nepriklausomai, taigi nė vienas reiškinys ar daiktas nėra savyje pakankamas, o tai reiškia, kad jis yra tuščias, kitaip tariant jame nėra jokio savęs, jokios savasties.
 
== Šaltiniai ==
* Pasaulio religijos.- Vilnius: Alma Littera, 1997.
* Zen Kompasas / Seung Sahnas.- Kaunas, 2006.
 
[[Kategorija:Budizmas]]
427 096

pakeitimai