Stigma (sociologija): Skirtumas tarp puslapio versijų

Stigmos gali skirtis:

* Matomumu, žymumu, t.y., kiek jos matomos, kiek jas galima nuslėpti;

* Griaunamumu, t.y., kiek jos šokiruojančios, svarbios bendraujant, reikšmingos pačiam stigmatizuotajam.

* kiek estetiškai nepatraukli yra stigma;

* kiek ji trikdo komunikaciją ([[bendravimas|bendravimą]]);

* kiek ji yra atgrasi kitiems visuomenės nariams.

Stigmos negatyvumui nusakyti nėra fiksuotos vertės (mato). Tai priklauso nuo [[kultūra|kultūros]], [[subkultūra|subkultūrų]], nuo to, kokiu lygiu yra bendraujama ir ar kreipiamas dėmesys į tą stigmą bendraujant.

* Fizinė ([[Kūnas (anatomija)|kūno]] trūkumai, sužalojimai, kūno dalių neturėjimas, kai kas priskiria net kūno grožį) stigma

* Psichologinė ([[psichikos liga]], [[vertybė|vertybių]] skirtumai ir kt.) stigma

* Socialinė ([[gyvenimo stilius|gyvenimo stiliaus]], būdo skirtingumas nuo normos ir kt.) stigma.

[[Visuomenė]]s nariai nenoriai bendrauja su stigmatizuotųjų grupėmis, atstumia jas, nes bendravimas su tos grupės nariais kelią [[nerimas|nerimą]], [[baimė|baimę]], įtampą. [[Žmonės]] linkę negatyviai, stereotipiškai apibūdinti stigmatizuotuosius, atmesti ar blogai su jais elgtis. Visuomenė primeta savo [[stereotipas|stereotipinę]] nuostatą tai ar kitai grupei (yra „priklijuojama" etiketė). Iš jų laukiama tam tikro elgesio. Sudaromos tokios sąlygos, dėl kurių stigmatizuotasis negali pasielgti kitaip, nei buvo tikėtasi, todėl visuomenės kelta [[hipotezė]] apie stigmatizuotojo elgesį pasitvirtina, o vėliau [[individas]] ir pats ima elgtis taip, kaip iš jo buvo laukta. Šis procesas yra vadinamas stigmatizavimu (t.y. žmogui, turinčiam tam tikrą stigmą, priskiriamas dažniausiai blogas, negatyvus elgesys, charakterio, asmenybės bruožai ir kt.).

* Jausmai ir nuostatos stigmatizuojamų grupių atžvilgiu dažniausiai yra [[ambivalentiškumas|ambivalentiniai]], o ne aiškūs ar draugiški

* Įvykiai, kurie sužadina ambivalentiškus jausmus tam tikrai grupei, kelia grėsmę individo [[savigarba]]i

* Pastangos sumažinti grėsmę gali įgyti tokią formą, kuri pasireikš ekstremaliu elgesiu nuostatos objekto atžvilgiu.

Stigmarizavimas - tai galimybė apsiginti nuo nerimo, įtampos, nes, turint negatyvią nuostatą stigmatizuotųjų atžvilgiu, galima su jais nebendrauti ir nejausti dėl to diskomforto. Be to, pasak mokslininkų, stigmatizavimas ir kitų neigimas padeda pakelti savo vertę.

* Stabilumas. Žmonės linkę mažiau stigmatizuoti tuos individus, kurie yra atsikratę savo stigmos (pavyzdžiui, metę gerti), ir jų pasiektas rezultatas yra prognozuojamas kaip ilgalaikis, t.y. kad eliminuotas visam laikui ir daugiau neatsiras (M. Rodin, J. Price, 1995)

* Negatyvumas. Visuomenė linkusi blogiau vertinti tuos, kurių stigma yra labiau atstumianti. Kuo didesnė, matomesnė stigma, tuo neigiamiau ji vertinama (C. Sigelman, 1992)

* Stigmos kontroliavimas, atsakomybe už stigmą. Tai kone svarbiausias veiksnys, formuojantis požiūrį į stigmatizuotuosius. Žmonės, kurių stigmos yra atsiradusios jų pačių noru, t.y,. jiems pasirinkus (pavyzdžiui, norėjo ir pradėjo vartoti [[narkotikas|narkotikus]]), yra vertinami negatyviau, nei tie, kurie gavo savo stigmą dėl ne nuo jų priklausančių aplinkybių (B. Weiner, K. Perry, R. Magnusson, 1988)

Tai yra visuma išorinių ir vidinių priemonių, kurias naudojant bandoma sumažinti arba panaikinti [[psichologija|psichologinį]] atstumą tarp stigmatizuotojo ir visuomenės, siekiant integruoti jį į visuomenę.

Išorinės destigmatizacijos priemonės apima visuomenės švietimą ir visumą kitų būdų (įdarbinimą, mokymąsi ir kt.), kuriais bandoma įtraukti stigmatizuotuosius į visuomenę (L Neuberg, 1994).