Stanislovas Didžiulis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Stanislovas Didžiulis''' ([[1850]] m. [[lapkričio 20]] d. [[Griežionėlės]]e ([[Anykščių rajonas|Anykščių raj.]]) – [[1927]] m. [[gegužės 19]] d. ten pat) – [[knygnešys]], bibliotekininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] [[Politika|politinis]] veikėjas. Rašytojos [[Liudvika Didžiulienė|Liudvikos Didžiulienės]] (''Žmonos'') vyras, dukterų, rašytojos [[Vanda Albrechtienė|Vandos Albrechtienės]] ([[1881]]–[[1941]] m.), Aldonos Kazanavičienės ([[1889]]–[[1970]] m.), Onos Sketerienės ([[1878]]–[[1960]] m.), sūnų Algirdo Severino ([[1888]]–[[1916]] m. žuvo fronte [[Rumunija|Rumunijoje]]), [[Antanas Didžiulis|Antano]] ([[1883]]–[[1960]] m.) ir [[Vytautas Didžiulis|Vytauto]] ([[1881]]–[[1956]] m.) Didžiulių tėvas.

Iki [[1863]] m. mokėsi [[Panevėžio gimnazija|Panevėžio gimnazijoje]], vėliau – privačiai pas [[Andrioniškis|Andrioniškio]] kunigą A. Viskantą. Jo įkvėptas pradėjo kaupti biblioteką. [[Knyga]]s pirko viešėdamas didesniuose miestuose, parsisiųsdavo iš [[Vilnius|Vilniaus]], [[Varšuva|Varšuvos]] ir kitų knygynų. Knygas dailiai įrišdavo, antspauduodavo bibliotekos spaudu, įrašydavo katalogo kortelėje. Seniausia bibliotekos knyga buvo [[Konstantinas Sirvydas|Konstantino Sirvydo]] „Punkty kozan do…”, išleista [[1625]] m. Vilniuje. Be to, joje buvo brolių Juškų dainų rinkiniai, net 18 knygelių vyskupo [[Motiejus Valančius|Motiejaus Valančiaus]] raštų.

S. Didžiulis buvo vienas pirmųjų nelegalios literatūros platintojų, rinko [[tautosaka|tautosaką]], rašė periodikoje. [[1895]] m. organizavo 9 valsčių prašymą [[caras|carui]], kad būtų leista lietuviška spauda. Dalyvavo [[1905]]–[[1907]] m. įvykiuose, 1905 m. [[gruodžio 4]] d. – [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiojo Vilniaus Seimo]] dalyvis.

[[1906]] m. [[vasario 14]] d. su sūnumis suimtas, kalintas, paleistas už užstatą, bet netrukus vėl suimtas, 1907 m. nuteistas kalėti iki gyvos galvos ir ištremtas į Kanską [[Sibiras|Sibire]].

[[1917]]–[[1924]] m. su šeima gyveno [[Jalta|Jaltoje]], 1924 m. paralyžuotas grįžo į gimtinę.