Spaudos fondas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 3:
Leidyklos įkūrimo iniciatorius – [[Balys Žygelis]]. Dar [[1919]] m. Lietuvos mokytojų suvažiavime jis iškėlė mintį įkurti mokytojų leidyklą ir knygyną. Tai buvo realizuota 1921 m., o nuo [[1924]] m. bendrovę imta vadinti Kooperacine sąjunga „Spaudos fondas”. Leidyklos steigėjai buvo Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos nariai, bet bendrovei priklausė ir kitų profesijų atstovų.
Leidyklos valdybą sudarė: [[Vincas Kvieska]] (pirmininkas), [[Juozas Žiugžda]] (vicepirmininkas), Balys Žygelis (reikalų vedėjas, nuo [[1930]] m. – direktorius), [[Ignas Augustinavičius]], [[Antanas Busilas]], [[Juozas Geniušas]], [[Vladas Lašas]], [[Vincas Ruzgas]], [[Antanas Tamošaitis (1893)|Antanas Tamošaitis]] ir kt. Turėjo apie 300 narių.
„Spaudos fondas“ svarbiausiu uždaviniu laikė mokyklų aprūpinimą knygomis, rašomąja medžiaga, mokymo priemonėmis. Bendrovei priklausė urmo prekybos sandėliai, knygynai ir parduotuvės Kaune, vėliau Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos skyriai atidarė savo knygynus ir sandėlius [[Alytus|Alytuje]], [[Kėdainiai|Kėdainiuose]], [[Klaipėda|Klaipėdoje]], [[Kupiškis|Kupiškyje]], [[Marijampolė]]je, [[Mažeikiai|Mažeikiuose]], [[Radviliškis|Radviliškyje]], [[Raseiniai|Raseiniuose]], [[Šiauliai|Šiauliuose]], [[Tauragė]]je, [[Telšiai|Telšiuose]], [[Ukmergė]]je, [[Vilkaviškis|Vilkaviškyje]], [[Vilnius|Vilniuje]] ir kitur.
1924 m. pradėjo veikti nedidelės [[mokslas|mokslo]] priemonių dirbtuvės. Jos vis plėtėsi – įsikūrė knygrišykla, [[litografija]], spaustuvė. „Spaudos fondas” gamino sąsiuvinius, žemėlapius, paveikslų reprodukcijas, knygų viršelius, segtuvus, plakatus ir t.t. Bendrovės knygynai prekiavo ne tik savo, bet ir kitų leidėjų – [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]], [[LŽŪA|Žemės ūkio akademijos]], [[Švietimas|Švietimo]] ministerijos, užsienio šalyse įvairiomis kalbomis išleistomis knygomis.
[[1938]] m. „Spaudos fondas” įsigijo sklypą, kuriame [[1939]] m. pasistatė rūmus. Juose įsikūrė didmeninių prekių sandėlis, mokslo priemonių bei [[popierius|popieriaus]] gaminių dirbtuvės, knygrišykla, litografija ir fotolaboratorija. Tuo metu čia dirbo apie 330 darbininkų ir tarnautojų.
Ypač intensyviai „Spaudos fondas” plėtojo leidybinę veiklą. 1921–1940 m. čia išleisti 857 leidiniai. Tai daugiau kaip 700 grožinės literatūros bei mokslo populiarinimo knygų ir beveik 150 vadovėlių. Knygų tiražas padidėjo nuo 2000 egz. (1923 m.) iki 265 000 egz. (1939 m.). Bendras „Spaudos fondo” leidinių tiražas viršijo 3 milijonus egzempliorių.
„Spaudos fondas“ leido grožinės literatūros, mokslo populiarinimo, technikos knygas, vadovėlius. Kai kurios knygos buvo skirstomos į serijas – „Lietuvių klasikai”, „Literatūros [[panteonas]]”, „Jaunimo skaitymai”, „Įžymiųjų žmonių biografijos”, „Pigioji technikos biblioteka“ ir kt. Tarp išleistų knygų buvo [[Kazys Binkis|Kazio Binkio]], [[Kazys Boruta|Kazio Borutos]], [[Julius Būtėnas|Juliaus Būtėno]], [[Petras Cvirka|Petro Cvirkos]], [[Kazys Jakubėnas|Kazio Jakubėno]], [[Kostas Korsakas|Kosto Korsako]], [[Vincas Krėvė|Vinco Krėvės]], [[Jonas Marcinkevičius|Jono Marcinkevičiaus]], [[Antanas Vienuolis|Antano Vienuolio]] ir kitų lietuvių rašytojų veikalai. Taip pat išleido daugumą vidurinių mokyklų vadovėlių, Vytauto Didžiojo universiteto kalendorių ([[1933]] m.), „Spaudos fondo“ kišeninį kalendorių (1933 m.), bibliografinių priemonių, užsienio šalių autorių veikalų vertimų.
Didelis „Spaudos fondo” nuopelnas – „[[Lietuviškoji enciklopedija]]“, leista [[1931]]–[[1940]] m. kartu su Lietuvos katalikų mokslo akademija (iki 1940 m. išleisti 9 tomai). [[Enciklopedija]]i straipsnius rašė Vytauto Didžiojo universiteto profesoriai, kiti inteligentai, kurie prisidėti prie enciklopedijos leidimo laikė garbės reikalu ir pasitenkino minimaliais honorarais.
„Spaudos fondas” organizavo įvairius [[knyga|knygų]] platinimo renginius: pardavinėjo knygų komplektus, rengė loterijas. Nuo [[1937]] m. buvo skiriamos leidyklos literatūrinės premijos už geriausius metų kūrinius.
„Spaudos fondas” egzistavo iki 1940 m. [[liepos 31]] d., kai sovietų valdžios buvo nacionalizuotas ir įjungtas į [[LTSR]] valstybinę leidyklą.
| |||