Socializacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 4
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
Eilutė 1:
'''Socializacija''' ({{la|socialis}} 'visuomeninis') - socialinės patirties perėmimas ir aktyvus atgaminimas [[individas|individo]] veiklos ir bendravimo procese <ref>Valerija Vaitkevičiūtė ''Tarptautinių žodžių žodynas''. Vilnius, 2001</ref>, [[individas|individo]] tapimas visuomeniniu žmogumi, socialine būtybe. Kiti socializacijos apibrėžimai:
* Sudėtingas, visą gyvenimą besitęsiantis procesas, tampant socialine būtybe, kuri gali prisitaikyti prie naujų situacijų įvairiais savo gyvenimo periodais. <ref>Broom, Bonjean, Broom, 1988</ref>
* Žmonių [[socialinė patirtis|socialinės patirties]] ir socialinių nuostatų kaupimo procesas, atitinkantis socialinių vaidmenų kaitą <ref>Smelser, 1988</ref>.
 
Socializacija vyksta tiek stichiškai (dėl mėgdžiojimo instinkto bei suvokiant aplinkinių pritarimą ar nepritarimą), tiek kryptingai ([[auklėjimas]], mokymas, [[reklama]], [[propaganda]]).
 
Pagal funkcionalistinę perspektyvą socializacija yra esminė [[visuomenė]]s integracijai. Pagal [[Sigmund Freud|S. Freud]] psichologinę perspektyvą, socializacija yra veikla, nukreipta prieš natūralius polinkius ir stimulus. Psichologiniai socializacijos mechanizmai yra pozityvūs (imitacija, identifikacija) bei negatyvūs ([[gėda]] ir [[kaltė]]), kurie uždraudžia tam tikrą elgesį arba jį slopina.
 
Socializuotas („išmokęs [[kultūra|kultūros”]]) žmogus turi geresnes galimybes įgyti aukštesnį [[socialinis statusas|socialinį statusą]]. Kaip pavyzdys galėtų būti [[emigrantas]], nuvykęs į JAV ir išmokęs ne tik anglų kalbos, bet ir perėmęs svarbiausias amerikietiškas vertybes (tarp jų ir mokėjimą žaist krepšinį) ir besilaikantis pagrindinių elgesio normų. Tačiau tai nėra paprastas informacijos užrašymas [[centrinė nervų sistema|centrinėje nervų sistemoje]] kaip kompiuteryje, bet asmenybės raidos (pažinimo, emocijų reguliavimo, socialinio mokymosi) sąlygojamas [[savivoka|savivokos]] (susitapatinimų su svarbiausiais socialiniais vaidmenimis ir savęs vertinimo) procesas.
Individo lygmenyje socializacija suprantama kaip jo asmeninė „istorija“.
Eilutė 26:
Pavyzdžiai: [[Daltonizmas]], [[hemofilija]], [[Dauno sindromas]] apriboja žmonių socialinę elgseną.
 
''Kultūrinis pagrindas''
 
[[Kalba]] (simbolių vartojimo sistemos) leidžia perimti kultūros paveldą ir suvokti kitas [[kultūra]]s.
[[Vertybės]] – socialinės veiklos paskatos – formuoja bendriausius tam tikros socialinės grupės narių veiklos principus.
Normos – lūkesčiai ir elgesio standartai – reguliuoja žmonių tarpusavio sąveikas, nurodo, kokia veikla bus skatinama, o už ką galima susilaukti [[bausmė|bausmių]]
Eilutė 34:
== Socializaciją veikiančios jėgos (socializacijos agentai) ==
Socializacija nebūna vienakryptis, linijinis procesas. Kiekvieno individo socializaciją veikia daugybė kitų individų ar jų grupių. Svarbiausios grupės įvardijamos kaip socializacijos agentai. Prie svarbiausių socializacijos agentų priskiriama [[šeima]], įvairiausios [[mokymo įstaiga|mokymo įstaigos]], religinės, laisvalaikio leidimo organizacijos. Pastaruoju metu vis didesnę įtaką socializacijos procesams įgyja [[žiniasklaida]].
Labai dažnai socializacijos agentai kryptingai formuoja socializuojamojo asmens elgseną, tikėdamiesi tiesioginės naudos. Taip elgiasi daugelis komercinių bei [[visuomeninė organizacija|visuomeninių organizacijų]]. Formalios ir neformalios mokymo įstaigos, religinės organizacijos, verslo organizacijos deklaruoja socializacijos kryptį, formas ir turinį savo veiklos nuostatuose bei ugdymo programose. Be to, daugelis [[mokymo įstaiga|mokymo įstaigų]] vykdo socializacijos proceso etapinę kontrolę, dėka kurios organizacijų nariai perkirstomi [[socialinė hierarchija|socialinėje hierarchijoje]]. Tą patį galima pasakyti ar apie visų tipų (pelno siekiančių ir nesiekiančių) [[sporto organizacija|sporto organizacijų]] veiklos tikslus – turėti tam tikrą narių, pripažįstančių organizacijos veiklos vertybes ir besilaikančių formalių ir neformalų normų, skaičių.