Sepuku: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 4 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Wakisashi-sepukku-p1000699.jpg|thumb|150px|[[Tanto]], paruoštas sepuku]]
'''Sepuku''' ([[japonų kalba|jap. k.]] 切腹 ''seppuku'' / ''harakiri'' – [[pilvas|pilvo]] perskrodimas), dažniau žinomas kaip '''harakiri''' – [[ritualas|ritualinės]] [[savižudybė]]s būdas [[japonija|Japonijoje]] feodalizmo laikais priimtas tarp
Skirtingi to paties reiškinio pavadinimai kilo iš skirtingų [[hieroglifas|hieroglifo]] skaitymų:
* ''Sepuku'' – „aukštasis“, poetinis stilius, kilęs iš [[kinų kalba|kinų kalbos]], atitinka „garbingai pasitraukti“.
* ''Harakiri'' – prasčiokiškas, atsainus stilius, atitinka „pakratyti kanopas“.
==Sepuku filosofija==
Sepuku atsiradimas buvo daugiau praktinio pobūdžio – nusikirsti galvą gan sudėtinga, be to, tikėta, kad [[siela]] yra [[pilvas|pilve]], taigi pilvo perpjovimas laikytas tiesiausiu keliu [[mirtis|mirti]].
eilutė 16 ⟶ 17:
* pagal [[nuosprendis|nuosprendį]] (tik kilmingiesiems samurajams) kaip garbės atstatymas.
* savanoriškai (kai paliesta [[garbė]] arba kaip [[ištikimybė]]s savo valdovui ženklas). Šiuo atveju galėdavo būti šios pagrindinės priežastys:
** ''Džiunši'' (''Junshi''): savižudybė dėl šeimininko mirties. Dažnai sutinkama samurajų karų metu, tačiau ''džiunši'' buvo uždraustas [[Edo laikotarpis|Edo epochoje]] dėl didelio samurajų mirčių skaičiaus. Paskutinė žymi savižudybė buvo 1912 m. kai sekdamas [[Imperatorius Meidži|imperatoriumi Meiji]] nusižudė generolas ''Nogi Maresue''.
** ''Kanši'' (''Kanshi''): savižudybė protestuojant. Ne itin dažna. Žudydavosi, kai šeimininkas kitaip neišklausydavo samurajaus nuomonės. Žymiausią tokio pobūdžio savižudybę įvykdė ''Hirate Nakatsukasa Kiyohide'' (1493-1553), kuris bandė priversti jauną ir netolerantišką [[Oda Nobunaga]] pakeisti savo gyvenimo stilių.
** ''Sokocuši'' (''Sokotsu - shi''): taip vadinama savižudybė, kai samurajai norėdavo atlyginti kam nors už savo blogą poelgį. Tai – geriausiai žinoma sepuku priežastis, kuri buvo gan populiari. Generolas ''Yamamoto Kansuke Haruyuki'' (1501-1561), kuris įsiveržė į priešininkų būrį, taip savo šeimininkui Takeda sukeldamas mirtiną pavojų, sunkiai sužeistas pabėgo iš kovos lauko ir nusižudė. Admirolas Takijiro Onishi nusižudė atsiprašydamas už visų [[kamikadzė|kamikadzių]], kurių atakas jis pasiūlė, mirtį.
==Ritualo eiga==
eilutė 29 ⟶ 30:
Pirmiausia, buvo išdėstomas baltai aptrauktas [[tatami]], ant kurio padedama didelė balta [[pagalvė]]. [[liudininkas|Liudininkai]] turėdavo diskretiškai pasitraukti į vieną tatami pusę, priklausomai nuo to, kokia svarbia laikyta savižudybė.
Samurajus, dažnai apsivilkęs baltą [[kimono]], klaupdavosi ant pagalvės, jo judesiai turėjo būti ramūs. Vieno metro atstumu už samurajaus kairėje klaupdavosi jo ''kaišiakunin'' (“antrasis”). “Antrasis” dažniausiai būdavo artimiausias “velionio” draugas, nors jo pareigos nelaikytos populiariomis. Jo pareigos buvo nutraukti savižudžio kančias, nukertant galvą, samurajui persipjovus pilvą. Neteisingai atlikti pareigą buvo laikyta didele gėda, todėl ''kaišiakunin'' privalėjo turėti tvirtą ranką. Itin gėdinga buvo visiškai nukirsti galvą - ji turėjo likti sukibusi su kūnu
Priešais samurajų ant lakuoto padėklo būdavo padėtas peilis. Kai samurajus buvo pasiruošęs, jis kiek atlaisvindavo kimono klostes, kad matytųsi pilvas. Tada viena ranka paimdavo peilį, kita ištraukdavo jį iš makšties, ją padėdamas kitoje pusėje. Taip paruošęs, peiliu prapjaudavo savo pilvą kryžmai iš kairės į dešinę. Peilis turėjo būti grąžintas į žaizdą ir tada pjaunama aukštyn. Dauguma samurajų agonijoje šio paskutinio pjūvio neatlaikydavo, nes “antrasis” dažniausiai nukirsdavo galvą, pastebėjęs pirmuosius kančios ženklus. Pirmasis pjūvis vadintas ''džiūmondži'' (''jūmonji'' – “kryžminis pjūvis”), o įvykdžius ir antrąjį, laikyta itin ypatingu sepuku.
| |||