Seinų kunigų seminarija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Po [[1807]] m. [[Tilžės taika|Tilžės sutarties]] prie Rusijos imperijos prijungta [[Balstogės apskritis]]. [[Prūsij]]os teritorijoje [[1798]] m. įsteigta [[Vygriai|Vygrių]] [[vyskupija]] neteko 59 parapijų ir apie 135 tūkstančių tikinčiųjų. [[1815]] m. vėl keitėsi administracinės ribos, buvo reorganizuota ir Vygrių vyskupija. [[1818]] m. [[birželio 30]] d. [[popiežius]] [[Pijus VII]] įsteigė Seinų (arba [[Augustavas|Augustavo]]) vyskupiją, kurioje buvo 120 parapijų ir apie 370 tūkstančių tikinčiųjų. Naujai įkurtos vyskupijos teritorija nepasikeitė iki [[1PK|Pirmojo pasaulinio karo]]. Seinų vyskupijos teritorijoje, [[Tikocinas|Tikocino]] miestelyje jau anksčiau veikusi maža dvasinė seminarija buvo vyskupijos pakraštyje, toli nuo lietuviškų parapijų. Ją baigusių lietuvių kunigų nepakakdavo visoms lietuviškoms parapijoms. Norėdamas pagerinti padėtį, [[Seinų vyskupas]] M. Manugevičius 1826 m. kunigų seminariją įsteigė Seinuose. Toks sprendimas visiškai pasiteisino. Nuo pat Seinų kunigų seminarijos įsteigimo į ją daugiausia kandidatų atvykdavo iš [[Marijampolė]]s ir [[Kalvarijos apskr]]ičių. Sprendimas įsteigti seminariją Seinuose lėmė miestelio spartesnę plėtrą, tačiau labiausiai reikšmingas buvo šio krašto lietuviams. Per visus seminarijos gyvavimo metus dauguma klierikų buvo [[lietuviai]]. Jie buvo baigę [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės]], kiek rečiau [[Suvalkų gimnazija|Suvalkų]] ar [[Lomžos gimnazija]]s.

1826 m. mokytis seminarijoje pradėjo vos keliolika klierikų. Jų žymiai padaugėjo tik po [[1863]] m., kai Tikocino dvasinė seminarija buvo prijungta prie Seinų seminarijos, bei [[1893]] m. uždarius [[Kielcai|Kielcų]] vyskupijos seminariją. [[1865]]–[[1912]] m. klierikų skaičius Seinų kunigų seminarijoje svyravo nuo 60 iki 80. Stojantieji į kunigų seminariją turėjo būti baigę bent 4 gimnazijos klases. [[1864]]–[[1903]] m. stojančiųjų į Seinų dvasinę seminariją pasiruošimas labai įvairavo. Ne visuomet vyriausybės nurodymų buvo laikomasi. Pasitaikydavo klierikų, kurie ir nebuvo baigę reikiamo klasių skaičiaus. Seminarijoje XIX a. pabaigoje plito lietuviškos nuotaikos, klierikai lietuviai kaip tautinį himną ėmė giedoti ištrauką iš [[Adomas Mickevičius|Adomo Mickevičiaus]] ``Pono Tado'': „Tėvyne Lietuva, Tu kaip sveikata“.

== Mokymo programa==

1862 m. Marijampolės gimnazijos išduotame pažymėjime patvirtinama, kad mokinys baigė 4 klases, nurodomi tokie dalykai, kurių baigiamuosius egzaminus reikėjo išlaikyti: [[lenkų kalba]], [[rusų kalba]], [[lotynų kalba]], [[graikų kalba]], [[vokiečių kalba]] arba [[prancūzų kalba]], [[aritmetika]], [[geografija]], [[algebra]], [[geometrija]], visuotinė ir Rusijos istorija, Lenkijos istorija, [[kaligrafija]], [[piešimas]], [[gamta|gamtos mokslai]]. Mokslas seminarijoje truko 5 metus. 1862 m. vyskupas I. Lubienskis bandė reformuoti mokymo sistemą. Planuota, kad pirmieji mokslo metai bus tik pasirengimo metai, antraisiais ir trečiaisiais bus dėstomi filosofijos, trečiame kurse iki šeštojo – teologijos dalykai. 1864 m. seminarijos rektorius vyriausybei rašė, kad jeigu vyskupo I. Lubienskio sumanymas bus įgyvendintas, Seinų seminarija prilygs aukščiausio lygio seminarijoms. Deja, naujiems suplanuotiems dalykams dėstyti trūko tinkamai pasirengusių profesorių, lėšų ir pasaulietinės valdžios palankumo. Tik [[1907]] m. Lenkijos vyskupų konferencija nutarė įvesti 6 metų kursą. Nuo 1904/05 mokslo metų oficialiai įvestas lietuvių kalbos mokymas. Dėstyti pakviestas [[Juozas Laukaitis]], kurio įnašas į Seinų istoriją nepaprastai reikšmingas. Be profesoriavimo, jis uoliai reiškėsi visuomeninėje veikloje. Atgavus spaudą, su kitais bendraminčiais [[1906]] m. Seinuose įsteigė „Šaltinio“ spaustuvę. Matydamas, kaip kunigams trūksta lietuviškiems pamokslams medžiagos, [[1908]] m. įsteigė „Vadovą“. <ref>[http://www.punskas.pl/seinai/kunigu/kunigu.htm Petras Maksimavičius. Seinų kunigų seminarija]</ref>

1826 m. Seinų kunigų seminarijoje pradėjo dirbti tik 3 profesoriai, bet XIX a. pabaigoje buvo jau 19 dėstytojų. Pirmuoju rektoriumi buvo Mykolas Jonas Manugevičius. Dauguma dėstytojų buvo kilę iš lietuviškų apskričių, baigę Marijampolės gimnaziją arba [[Veiverių mokytojų seminarija|Veiverių mokytojų seminariją]]. Seinų kunigų seminarijoje vyskupavo žymus lietuvių poetas [[Antanas Baranauskas]], kunigai [[Aleksandras-Adomas Jakštas]] ir [[Alfonsas Petrulis]], profesoriavo [[Antanas Radzinskis]].

* [[Juozapas Antanavičius]], prelatas, politinis veikėjas

* [[Pijus Bielskus]], filosofijos daktaras, LR Prezidento kanceliarijos viršininkas

* [[Anžejus Gavendskis]], Lenkijos kariuomenės kapelionas, koncentracijos stovyklų kalinys

* [[Antanas Radzinskis|Antanas Radzinskis (Radžiūnas)]], seminarijos profesorius, teologijos magistras

* [[Juozapas Skinkys]], draudžiamos spaudos platintojas, poetas, tautosakininkas ir istorikas

* [[Karolis Slivovskis]], inžinierius, [[Vladivostokas|Vladivostoko]] vyskupas

* [[Antanas Šmulkštys]] (slp. ''Paperonis''), seminarijos lieratų draugijos vadovas, rašytojas ir politikas

* [[Antanas Žievys]], Lenkijos karo kapelionas, [[Punskas|Punsko]] lietuviškos parapijos klebonas