Samdinys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Bob Denard.jpg|frame|right|[[Bob Denard]] (1929-2007), vienas žymiausių samdinių, kariavęs įvairiose Afrikos valstybėse.]]
'''Samdinys''' – asmuo, dalyvaujantis kariniame konflikte ir palaikantis kažkurią jo pusę tik dėl mokamo atlyginimo. Jo suinteresuotumas konfliktu yra grynai materialinis, ir jis kariauja tik todėl, kad toks jo darbas.
== Šiuolaikinis apibrėžimas ==
Eilutė 6:
[[1949]] m. [[Ženevos konvencijos]] papildomame protokole samdinys apibrėžtas kaip asmuo, kuris:
* (a) Yra specialiai pasamdytas vietoje ar užsienyje, kad kautųsi ginkluotame konflikte;
* (b) Tiesiogiai dalyvauja karo veiksmuose;
* (c) Karo veiksmuose dalyvauti yra motyvuotas tik asmeninio pelno troškimo ir jį pasamdžiusi pusė jam moka didesnį materialų atlyginimą, nei kitiems to paties rango tos pusės kariams (ne samdiniams);
* (d) Nepriklauso nei atstovaujamos pusės tautybei nei nuolat gyvena jos teritorijoje;
* (e) Nepriklauso atstovaujamos pusės reguliariosioms ginkluotosioms pajėgoms;
* (f) Nebuvo pasiųstas trečiosios (konflikte nedalyvaujančios šalies) kaip oficialus atstovas.
(Turi atitikti ''visi'' punktai)<ref>http://www.unhchr.ch/html/menu3/b/93.htm</ref>.
Samdiniais nelaikomi [[Užsienietis savanoris karys|užsieniečiai savanoriai kariai]], kurių motyvacija dalyvauti kariniame konflikte nėra žinoma. Tačiau riba tarp jų nėra labai aiški, ir apskritai samdinio samprata ne visada yra vienareikšmiška, dažnai skirtingi vertintojai tuos pačius karius gali laikyti ir samdiniais, ir ne.
Į priešo nelaisvę pakliuvusiems samdiniams pagal daugumą tarptautinių susitarimų (pvz., tą pačią Ženevos konvenciją) negalioja įprasti įstatymai, reglamentuojantys elgesį su belaisviais. Vietoje to jiems dažnai taikomas tiesiog nusikaltėlio statusas. Samdiniams netaikoma [[repatriacija]]. Pasamdyti žmonės, kurie neatitinka punkto b. (tiesiogiai nedalyvauja karo veiksmuose), tačiau dirba su karu susijusį darbą, samdiniais nelaikomi ir jiems galioja karo belaisvio įstatymai.
[[1989]] m. [[Jungtinių Tautų Organizacija]] priėmė rezoliuciją 44/34 „Tarptautinė konvencija prieš samdinių apmokymus, finansavimą, naudojimą ir samdymą“, žinomą tiesiog kaip „[[JTO samdinių konvencija]]“<ref>http://www.un.org/documents/ga/res/44/a44r034.htm</ref>. Jį įsigaliojo nuo [[2001]] m.
Eilutė 27:
[[Persija]] naudojo graikų samdinius, tiek karius, tiek karvedžius – strategus. Taip pat užsieniečiai samdiniai buvo įprastas dalykas [[Romos armija|Romos armijoje]] (vad. [[auksiliarijai]]) ir vėliau [[Bizantija|Bizantijoje]]. [[Hanibalas]], o vėliau ir patys romėnai naudojo [[Numidijos kavalerija|numidiečių raitelius]].
Viduramžiais [[Flamandai|flamandų]] samdiniai buvo svarbi [[Vilhelmas Užkariautojas|Vilhelmo Užkariautojo]] armijos dalis.
XV – XVI a. ryški jėga tapo [[šveicarų samdiniai]] ir ja išliko iki pat [[Renesansas|renesanso]] pabaigos. Pavyzdžiui, iki [[Prancūzijos revoliucija|Prancūzijos revoliucijos]], apie trečdalį šalies [[Pėstininkas|pėstininkų]] pajėgų sudarė samdiniai, iš kurių didžiausią dalį – šveicarai.
Nuolatiniai samdinių daliniai egzistavo ir Ispanijoje, paskutinysis išformuotas [[1815]] m.
[[1808]] m. [[Bailén mūšis|Bailén mūšyje]] didelės šveicarų samdinių pajėgos kovėsi tarpusavyje: dalis atstovavo ispanus, dalis prancūzus.
Eilutė 39:
== Populiariojoje kultūroje ==
Samdiniai, kaip ir [[piratai]], dažnai idealizuotai vaizduojami populiariojoje kultūroje.
Pirmoji knyga, aprašanti realias samdinių operacijas (nors ir išgalvotoje šalyje, išgalvotame siužete) buvo [[Frederick Forsyth]] „[[Karo šunys]]“ ([[1974]]). Karo šunys buvo sąvoka, paminėta [[Viljamas Šekspyras|Viljamo Šekspyro]] pjesėje [[Julijus Cezaris (Šekspyro pjesė|Julijus Cezaris]]. Nors iki šiol nesutariama, ar Šekspyras turėjo omenyje samdinius, ar realius [[Kovinis šuo|kovinius šunis]], po Forsyth knygos terminas „karo šunys“ plačiai naudojamas turint omenyje samdinius.
| |||