Vytautas Juozapaitis (1936): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 4 |
||
Eilutė 6:
Lankė Daušiškių pradžios ir [[Aukštelkė]]s septynmetę mokyklą (abi Šiaulių raj.). [[1953]]–[[1957]] m. mokėsi [[Šiaulių muzikos mokykla|Šiaulių muzikos mokykloje]] (metus dėst. A. Tarvydo akordeono klasėje, o likusį laiką dėst. B. Beganskaitės choro dirigavimo klasėje). [[1957]]–[[1962]] m. choro dirigavimą studijavo [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinėje konservatorijoje]] (vyr. dėst. [[Juozas Barauskas|Juozo Barausko]] klasė), vadovavo Vilniaus miesto mėgėjų chorams ir vokaliniams ansambliams. Baigęs studijas, trumpai dėstė [[ŠPI|Šiaulių pedagoginiame institute]]. 1962 m. pabaigoje grįžo į Vilnių ir pradėjo dirbti Lietuvos radijo ir televizijos komiteto Muzikos redakcijos redaktoriumi, o vėliau garso režisieriumi. [[1964]]–[[1969]] m. [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinėje konservatorijoje]] studijavo kompoziciją (doc. [[Julius Juzeliūnas|Juliaus Juzeliūno]] klasė). [[1970]] m. priimtas į Lietuvos kompozitorių sąjungą.
1969 m. rudenį V. Juozapaitis įkūrė Lietuvos radijo ir televizijos instrumentinį - vokalinį ansamblį „Armonika“ ir iki [[1978]] m. jai kūrybingai vadovavo (pats ansamblyje grojo [[armonika]]). Su ansambliu daug koncertavo [[Lietuva|Lietuvoje]], taip pat [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Rusija|Rusijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]]. Su vokaliniais ansambliais ir solistais „Armonika“ padarė daug fondinių įrašų Lietuvos radijui, išleido tris plokšteles. Įrašų ir koncertų programose dominavo paties vadovo sukomponuoti įvairūs kūriniai.
Prasidėjus Lietuvos atgimimui, V. Juozapaitis iš Lietuvos valstybinės konservatorijos pedagogų ir kitų miesto atlikėjų subūrė naują vokalinį - instrumentinį ansamblį „Laduto“. Su juo irgi daug koncertavo Lietuvoje, taip pat Vokietijoje ir [[Estija|Estijoje]]. Su įvairiais atlikėjais nuolat koncertuoja savo šalyje, koncertavo Lenkijoje – [[Seinai|Seinų]] ir [[Punskas|Punsko]] lietuviams. Paminėtinos koncertų programos A. Vienažindžio „Tada aš laimingas“, A. Baranausko „Dievo rykštė ir malonė“, „…Ir juokiamės pro ašaras“ ir kt.
V. Juozapaitis žinomas kompozitorius, sukūrė daug instrumentinių ir vokalinių kūrinių. Tai 5 simfonijos, 7 styginių kvartetai, sonatos ir koncertai įvairiems instrumentams, kūriniai pučiamųjų ir liaudies instrumentų orkestrams bei ansambliams, kompozicijos atskiriems instrumentams, muzika vaikams. Kompozitorius sukūrė nemažai [[solo]] ir choro dainų, oratorijas „Žemė. Žmogus. Tėvynė“ ir „Tu, ąžuole, tu, vėtralauži“, dainų ciklus chorams „Dangus toksai aukštas“ ir „Trys psalmės“, vokalinius ciklus balsui ir fortepijonui „Gyvulėlių skraidymas“, „Nuostabus dalykas – gyventi“, „Keturios akvarelės“, „Žvelgiu į dangų“, „Prisikėlė tėvynė“, „Mano senelio pasakos“, operą „Čičinskas“. Parengė ir išleido [[Antanas Baranauskas|Antano Baranausko]] kūrybos rinktinę „Artojų giesmės šventosios“ ([[1995]] m.), sukomponavo [[Martynas Mažvydas|Martyno Mažvydo]] 1547 m. išleistoje pirmojoje lietuviškoje knygoje „CATE-CHISMUSAprasty szadei“ paskelbtas melodijas „PRADESTYSE giesmės šventos“. Pirmą kartą šios giesmės atliktos [[1996]] m. [[birželio 23]] d. [[Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra|Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje]], o [[1997]] m. išleista ir audiokasetė.
| |||