Vulkaniniai pelenai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 4 |
||
Eilutė 22:
Labai smulkūs vulkaniniai pelenai gali likti aukštai [[žemės atmosfera|atmosferoje]] daugelį metų ir [[vėjas|vėjų]] nešami pasklisti po pasaulį. Tokie pelenai neretai prisideda prie įspūdingų saulėlydžio reginių, taip pat ''Bišopo žiedo'' fenomeno (aureolė aplink [[saulė|saulę]]).
Didelių išsiveržimų vulkaniniai pelenai gali trumpam įtakoti [[klimatas|klimatą]], nes masyvus pelenų debesis atspindi saulės spinduliavimą, taip sukeliant atšalimą. Ugnikalnių išmestų pelenų poveikio pavyzdžiu gali būti [[tambora|Tamboros]] išsiveržimas 1815 m. Jo metu į atmosferą pateko tiek pelenų, kad poveikis klimatui buvo jaučiamas didelėje planetos dalyje. Po išsiveržimo buvę 1816-ieji metai vadinti "metais be saulės". 1883 m. [[rugpjūčio 27]] d. išsiveržus tarp [[java (sala)|Javos]] ir [[Sumatra|Sumatros]] esančiam [[Krakatau]] ugnikalniui į atmosferą buvo išmesta 18 km3 pelenų dalelių, kurios pakilo iki 80 km ir 3 metus sukosi aplink Žemę.
==Nuorodos==
| |||