Veto: Skirtumas tarp puslapio versijų

6 pridėti baitai ,  prieš 12 metų
S
wiki sintakse 4
S (wiki sintakse 2)
S (wiki sintakse 4)
 
[[Žečpospolita|Lietuvos-Lenkijos valstybėje]] [[XVII amžius|XVII]]-[[XVIII amžius|XVIII]] a. ''liberum veto'' teisė buvo parlamentinės sandaros principas. Visi Seimo sprendimai galėjo būti priimami tik visų jo narių sutikimu ir kiekvienas atstovas galėjo blokuoti sprendimus ir Seimo darbą.
Šio principo atsiradimo pradžia - vienbalsio sprendimų priėmimo [[Seimas|Seime]] tradicija, kai seimo narys, išrinktas vietos seimelio buvo ataskaitingas prieš jį už visus seimo sprendimus. Sprendimas, priimtas daugumos prieš mažumos valią (netgi jei tai buvo tik vienas seimelis), buvo laikomas politinio lygiateisiškumo principo pažeidimu.
 
Manoma, kad pirmą kartą šia teise pasinaudojo ir seimo veiklą nutraukė [[Trakai|Trakų]] atstovas Vladislavas Sicinskis 1652 m. Kitų šaltinių teigimu jis tik vetavo ilgesnius, nei numatė įstatymas, debatus seime. Tik 1669 [[Krokuva|Krokuvoje]] seimo darbą ''liberum veto'' teise sustabdė [[Kijevas|Kijevo]] atstovas Adomas Olizaras.
 
XVIII a. pirmoje pusėje naudotis liberum veto praktika seimo sesijose darėsi vis dažnesnė. Kaimyninės valstybės - [[Rusija]] ir [[Prūsija]] - laikė tai patogiu Lietuvos-Lenkijos valstybės silpninimo įrankiu.
 
Po 1764 m. liberum veto praktiškai nebuvo naudojamasi: vieno balso principas netrukdė seimų darbo. Sesijos darbo pradžioje deputatai formuodavo "konfederaciją", kad neleisti sustabdyti seimo darbo dėl naudojimosi liberum veto teise.
 
Liberum veto buvo panaikinta 1791 m. [[gegužės 3]] d.- Ketverių metų seimo priimta Konstitucija įtvirtino daugumos principą.
 
Šios, pirmosios Europoje, Konstitucijos pasiekimus anuliavo kitas konfederacijos seimas, sušauktas [[Gardinas|Gardine]] 1793 m.
427 096

pakeitimai