Raketa žemė–oras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 4
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
Eilutė 2:
[[Vaizdas:HMAS Darwin (FFG 04) Tartar.jpg|thumb|250px|''Laivas-oras'' tipo [[RIM-24 Tartar]] raketa paleidžiama iš [[Australija|Australijos]] fregatos [[KJP HMAS DARWIN (FFG 04)]].]]
[[Vaizdas:Patriot_missile_launch_b.jpg|thumb|250px|''[[MIM-104 Patriot]]'' raketų paleidimo sistema ([[JAV]])]]
'''Raketa „žemė–oras“''', '''zenitinė raketa''', '''priešlėktuvinė raketa''' (angl. ''surface - to - air missile'', ''SAM''; rus. ''зенитная ракета'') – [[raketa]], skirta naikinti oro [[taikinys|taikinius]] ([[lėktuvas|lėktuvus]], [[sraigtasparnis|sraigtasparnius]], [[sparnuotoji raketa|sparnuotąsias raketas]], [[bepilotis lėktuvas|bepiločius lėktuvus]]) šaudant nuo žemės paviršiaus. Šiai grupei priskiriamos ir [[laivas|laivų]] zenitinės raketos (nors jos kartais vadinamos raketomis „laivas - oras“).
 
Raketos skiriasi veikimo toliu ir aukščiu, įveikiamo taikinio greičiu, paleidimo įrenginiu, taikinio sekimo būdu ir raketų sąveika (kai kurių tipų raketos, kai iššaunamos kelios vienu metu, tarpusavyje dalinasi taikinius).
 
== Raketų charakteristikos ==
* skrydžio nuotolis – nuo 0,5 iki 500 km.
* taikinio naikinimo aukštis – nuo 15 m iki 30 km ir aukščiau.
Eilutė 12:
* didžiausias skrydžio greitis – 270-1700 m/s.
 
== Raketų klasifikacija ==
* Pagal valdymą
** valdomos radijo komandomis
** valdomos radijo pluoštu (spinduliu)
** nusitaikančios
*** pagal taikinio infraraudonąjį spinduliavimą
*** pagal savo [[radaras|radaro]] parodymus
 
* Pagal aerodinaminę schemą
** paprasta schema: [[stabilizatorius|stabilizatoriai]] priekyje, [[vairas|vairai]] gale
** anties schema: vairai priekyje, stabilizatoriai gale
** nešantis [[kūgis]]: fiuzeliažas kūginis su vairais galinėje dalyje
 
== Raketų sandara ==
Zenitinė raketa susideda iš:
* planerio ([[fiuzeliažas]], vairai ir stabilizatoriai)
* [[variklis|variklių]] (vienas ar keli)
* [[autopilotas|autopiloto]]
* [[nuotolinis valdymas|nuotolinio valdymo]] komandų priėmimo įrenginio
* [[giroskopas|giroskopinių]] įtaisų
* elektrinio ar pneumatinio maitinimo šaltinių
* kontaktinių ir nekontaktinių [[sprogdiklis|sprogdiklių]]
* kovinės dalies (skeveldrinis - fugasinis ar specialus užtaisas)
 
== Paleidimo įrenginiai ==
[[Vaizdas:StingerMissile.jpg|thumb|250px|FIM-92 Stinger raketa ([[JAV]]).]]
Sausumos zenitinės raketos gali būti leidžiamos iš stacionarinių, mobilių ar nešiojamųjų paleidimo įrenginių:
 
Stacionarieji paleidimo įrenginiai būdingi ankstyvosioms [[priešlėktuvinė gynyba|priešlėktuvinės gynybos]] sistemoms. Tuo metu raketos buvo labai griozdiškos, todėl ir jų paleidimo įrenginiai buvo nemaži.
 
===Mobilieji paleidimo įrenginiai===
Įtaisyti ant ratinių ar vikšrinių [[važiuoklė|važiuoklių]]. Gali būti buksyruojami. Kovos laukui skirtos zenitinės raketų savaeigės paprastai būna [[šarvas (įtaisas)|šarvuotos]], kadangi gali būti apšaudytos.
 
===Laiviniai paleidimo įrenginiai===
Šiais laikais tokius turi kiekvienas bent kiek didesnis kovinis laivas. Kai kurie laivai specializuojasi [[oro erdvės gynyba]]i. Pvz., [[JAV]] [[Ticonderoga klasės kreiseris |Ticonderoga klasės kreiseriai]] (turintys ''Aegis'' sistemą), [[Rusija|Rusijos]] [[Kirov klasės kreiseris |Kirovo klasės kreiseriai]] (ginkluoti 12 [[S-300PMU Favorit]] paleidimo įrenginių).
 
===Nešiojamieji paleidimo įrenginiai===
Tai vieno žmogaus nešiojami ir naudojami įtaisai, paprastai vamzdžio formos, kuriais nuo peties iššaunama zenitinė raketa (tai mažiausios zenitinės raketos).
 
Rusija turi atraminį paleidimo įrenginį „Džigit“, kuris gali būti nešiojamas išardytas į tris nešulius, bet šaudo sumontuotas ant žemės (paruošimas šaudymui užima 3 minutes, užtaisymas naujomis raketomis – 2 minutes).
 
==Šaudymo eiga==
Nenešiojami paleidimo įrenginiai taikinį aptinka ir seka radarais. Nustato taikinio priklausomybę (savas ar svetimas), ir. šiam pasiekus apšaudymo zoną, paleidžia vieną ar kelias raketas.
 
== Istorija ==