Trečiasis pasaulis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iki XX a. 9-to dešimtmečio „trečiojo pasaulio“ sąvoką komplikavo tai, kad „trečiuoju pasauliu“ buvo vadinamos tiek visos ekonomiškai atsilikusios nuo Vakarų šalys, tiek tos šalys, kurios demonstravo savo neprisijungimo prie karinių - politinių blokų politiką.

Kadangi daugelis „trečiojo pasaulio šalių“ po išsivadavimo iš kolonializmo valstybinę valdžią formavo dažniausiai ne rinkimų keliu arba per vienpartinius rinkimus, šioms valstybėms reikėjo surasti kitus būdus kaip užtikrinti savo legitimaciją. Išvaduotojų iš kolonializmo aureolė laikui bėgant blėso ir politinės legitimacijos trūkumą buvo bandoma kompensuoti įvairių slaptųjų tarnybų veikla. Kartu augo armijos ir įvairių saugumo struktūrų vaidmuo, ir ne tik autoritariniuose - kariniuose režimuose. Armijos vaidmuo neapsiribojo vien gynybos funkcijomis, bet buvo svarbus užimtumo faktorius, be to tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliavo ištisas ūkio šakas nuo maisto pramonės iki ginklų gamybos (ypatingai tokiose valstybėse kaip Egiptas, Irakas ir [[Sirija]]).