Portugalijos socialistų partija: Skirtumas tarp puslapio versijų

PS įkurta [[1875]] m., kai darbininkų judėjime dar buvo gajus anarchizmas. PS dalyvavo [[1910]] m. spalio 3-osios sukilime, nuvertusiame karaliaus valdžią. Tačiau nei tuomet, nei po [[1926]] m. perversmo valdžią užėmusio diktatoriaus A. O. Karmonos, nei po [[1932]] m. perversmo įvestos A. Salazaro diktatūros laikais žymaus vaidmens nevaidino. [[1933]] m. partija buvo uždrausta ir paleista, veikė tik nedidelės grupės pogrindyje ir emigracijoje. [[1964]] m. šios grupės susijungė į Portugalijos socialistinį veikimą (ASP, ''Acção Socialista Portuguesa'') ir paskelbė ''Principų deklaraciją'', kurioje kviečiama susivienyti visų ideologinių atspalvių socialdemokratus.

[[1970]] m. mirus diktatoriui [[Antonijus Salazaras|A. Salazarui]] [[Šveicarija|Šveicarijoje]] ASP paskelbė programą, siūlančią nuversti [[Diktatūra|diktatūrą]] ir sukurti socialistinę visuomenę. [[1972]] m. liepą [[Viena|Vienoje]] XII [[Socialistų Internacionalas|SI]] kongrese ASP buvo priimta į Socinterną. [[1973]] m. [[balandžio 19]] d. Bad Miunsteraifelyje [[Vokietija|Vokietijoje]] ASP ir kitos socialistinės grupės atkūrė PS ir paskelbė, kad demokratija šalyje gali būti atkurta tiek taikiu, tiek jėgos būdu. [[1974]] m. paskelbiama apie galimybę sukurti Portugalijoje neklasinę visuomenę, tačiau strategija nebuvo atskleista.

[[1974]] m. balandžio kariuomenei nuvertus [[Marčelas Kaetanas|M. Kaetanu]] režimą, PS sudarė [[Marijas Soarešas|Marijaus Soarešo]] laikinąją vyriausybę, o [[1974]] m. gruodžio mėn. įvyko organizacinis PS suvažiavimas, kuriame buvo priimta radikali programa. [[1975]] m. balandžio rinkimuose PS gavo 38,5% rinkėjų balsų, o [[1975]] m. gruodžio mėn. M. Soarešas vėl sudarė vyriausybę.

Padėti PS buvo sudarytas [[Socialdemokratų Internacionalas|SI]] solidarumo su Portugalija komitetas, į kurį įėjo [[Vilis Brantas|V. Brantas]], [[Haroldas Vilsonas|H. Vilsonas]], [[Ulofas Palmė|U. Palmė]], [[Fransua Miteranas|F. Miteranas]], [[Bruno Kraiskis|B. Kraiskis]] ir kiti [[Socialistų Internacionalas|SI]] lyderiai.

Iki [[1976]] m. [[balandžio 25]] d. rinkimų, kuriuose PSP gavo 34,97% balsų ir 106 vietas 269 vietų parlamente, buvo priimta Portugalijos Konstitucija, kurioje įtvirtinti [[Balandžio revoliucija|Balandžio revoliucijos]] iškovojimai. Iki [[1982]] m. dešiniųjų padarytų konstitucijos pataisų, joje buvo tokios sąvokos, kaip [[Socialistinė visuomenė|socialistinė visuomenė]], kolektyvinė gamybos priemonių nuosavybė ir kt.

[[1977]] m. L. Kardozu vadovaujami kairieji išėjo iš PS ir įkūrė [[Kairioji sąjungą už socialistinę demokratiją|Kairiąją sąjungą už socialistinę demokratiją]]. [[1978]]–[[1980]], nesutikdami su M. Soarešo susitaikymo politika, partiją paliko ir kiti žymūs lyderiai, netgi atsisakydami savo postų. Tai atsiliepė ir rinkimų rezultatams: [[1979]] m. gauta 27,3%; [[1980]]-25,2% balsų.

Tiesa, ir būdama opozicijoje PS pasiekė kai kurių laimėjimų – jos iniciatyva nebuvo leista atiminėti žemę iš kooperatyvų, apriboti sklypų, perduodamų asmeninėn nuosavybėn, dydžiai.

[[1983]] m. rinkimuose PS gavo 36,1% balsų ir 94 mandatus parlamente, tačiau koalicinę vyriausybę sudarė ne su buvusiais bendražygiais, įkūrusiais kitas partijas, o su buržuazine [[Portugalijos socialdemokratų partija|socialdemokratų partija]] (PSD). Ši vyriausybė dirbo iki [[1985]] m. rudens, tačiau jai teko imtis griežtos ekonomijos politikos, suvaržyti dirbančiųjų teises, padidinti pensinį amžių moterims iki 65 metų, pakelti butų nuomą, devalvuoti eskudą. Todėl [[1985]] m. ir [[1987]] m. rinkimuose PS gavo tik 20-22% balsų, leidusių užimti 57 ir 60 vietų parlamente ir pasitraukė į opoziciją valdančiai PSD.

[[1986]]–[[1996]] M. Soarešas buvo išrinktas Portugalijos prezidentu. [[1986]] m. priimta ''Principų deklaracija'', skelbusi marksizmą vienu iš įkvėpimo šaltinių. [[1988]] m. nepajėgdamas sutaikyti vidinių grupuočių, iš PS generalinio sekretoriaus posto pasitraukė V. Koštanciu, jį pakeitė [[Žoržė Sampajo]], pabandęs suartinti PS ir PSD pozicijas – [[1989]] m. savivaldybių rinkimuose buvo keliami bendri kandidatai.

[[1995]] m. [[spalio 1]] d. vykusiuose parlamento rinkimuose PS gavo 112 vietų iš 230, ministru pirmininku tapo PS lyderis [[Antonio Gutieresas]]. [[1995]] m. [[Žoržė Sampajo]] buvo išrinktas Portugalijos prezidentu.

[[1999]] m. rinkimuose vietų parlamente padaugėjo iki 115. Bet [[2001]] m., po pralaimėtų savivaldybių rinkimų, kuriuose PS daugumą gavo tik 113 savivaldybių iš 308, o PSD nugalėjo 159 savivaldybėse, bei dar 28-ose valdžia atiteko komunistams ir 3-ose konservatoriams, A. Gutieresui teko atsistatydinti pirma laiko.

[[2002]] m. parlamento rinkimuose PS gavo tik 95, PSD – 102 vietas, vyriausybę sudaryti buvo pavesta A. Gutieresui, bet netrukus dešinieji sudarė koaliciją ir premjeru tapo [[Žoržė Manuelis Durao Barosas|J.M. Durao Baroso]].

[[2005]] m. parlamento rinkimuose socialistai nugalėjo vis labiau dešiniojo centro pozicijas užimančius socialdemokratus ir, surinkę 45 % balsų, gavo 121 vietą. Premjeru tapo [[Žozė Sokratešas]].

Turi apie 100 000 narių. Aukščiausias organas – suvažiavimas, kuriame renkamas Generalinis sekretorius, Nacionalinė komisija ir Sekretoriatas.

[[Socialistų Internacionalas|SI]] narė nuo 1976 m., [[Europos socialistų partija|PES]] narė.

Generaliniai sekretoriai:

* [[1973]] m. – Marijus Soarešas,

* [[1986]] m. – Antonijus de Almeda Santušas,

* [[1986]] m. – Viktoras Konstančiu,

* [[1989]] m. – [[Žoržė Sampajo]],

* [[1992]] m. – [[Antonio Gutieresas]],

* [[2002]] m. – Eduardas Fero Rodrigešas,

* [[2004]] m. – [[žozė Sokratešas]].

* [http://www.ps.pt Oficiali svetainė]

* [http://www.socialistinternational.org Socialistų Internacionalas]

* [http://www.pes.org/ Europos socialistų partija]