Pogradecis: Skirtumas tarp puslapio versijų

9 baitai pašalinti ,  prieš 11 metų
S
wiki sintakse 3
S (wiki sintakse 4)
S (wiki sintakse 3)
'''Pogradecis''' ({{sq|Pogradeci}}) – miestas pietryčių [[Albanija|Albanijoje]], [[Pogradecio apygarda|apygardos]] centras. Užima 15 km² plotą, išsidėstęs 700 m aukštyje virš [[jūros lygis|jūros lygio]], istorinėje - geografinėje [[Mokra|Mokros]] srityje. 30,0 tūkst. gyventojų (2005; daugiausia [[albanai]]. Apytiksliai po pusę miesto gyventojų sudaro [[krikščionys]] [[stačiatikiai]] ir [[musulmonai]].
 
Pogradecis yra antras pagal dydį ir svarbą [[Korčės apskr]]ities miestas. Miestas yra nutolęs 129 km nuo sostinės [[Tirana|Tiranos]], 40 km nuo [[Korčė]]s ir 5 km nuo kaimyninės [[Makedonija|Makedonijos]] sienos. Pogradecis yra įsikūręs šalies pietryčiuose netoli [[Makedonija|Makedonijos]] sienos, vaizdingai išsidėstęs prie pat pietvakarinio [[Ohridas|Ohrido]] ežero kranto, iš vakarų pusės apsuptas [[Pindo kalnai|Pindo kalnų]] priekalnių.
 
Istoriniu požiūriu šis miestas yra ir vienas svarbiausių Albanijos makedonų [[tautinė mažuma|tautinės mažumos]] kultūrinės ir socialinės veiklos centrų, miesto apylinkėse susitelkusi viena iš didžiausių etninių makedonų bendruomenė Albanijoje.
Pogradecis yra svarbus [[Albanija|Albanijos]] susisiekimo mazgas, per kurį eina svarbūs plentai į [[Makedonija|Makedoniją]] ir [[Graikija|Graikiją]]. Tai galutinis [[Duresis|Duresio]]–Pogradecio geležinkelio punktas. Miestas ir jo apylinkės yra vienas svarbiausių Ablanijos turizmo traukos centrų. [[Ohrido ežeras]] ir jo apylinkės yra paskelbti [[UNESCO]] pasaulio paveldo dalimi.
 
Mieste yra sutelkta [[lengvoji pramonė]] su dominuojančia vyno gamybos ir maisto pramone.
 
==Istorija==
[[Vaizdas:Hotel Royal in Pogradec.jpg|right|thumb|200px|Pogradecio krantinė]]
 
Pogradecis ir jos apylinkės yra vienos seniausiai apgyvendintų Albanijos vietų, pirmųjų gyventojų gyvenvietės liekanos datuojamos nuo [[akmens amžius|akmens amžiaus]] laikotarpio. Šioje vietovėje taip pat gausiai randama ir kitų priešistorės - žalvario ir [[geležies amžius|geležies amžiaus]] - gyvenviečių liekanų. Jau nuo senovės laikų Ohrido ežero pakrantės buvo apgyvendintos senųjų šio regiono gyventojų - [[ilyrai|ilyrų]] genčių.
 
Jau [[antika|antikos]] laikais dabartinis Pogradecio miestas buvo viena iš svarbesnių gyvenviečių, apie kurios svarbą byloja ir vienoje iš miestą supančių kalvų esantys senovės įtvirtinimų griuvėsiai. Ilgainiui šios vetovės buvo stipriai veikiamos Graikijos civilizacijos įtakos. Pogradecis su apylinkėmis ilgą laiką priklausė senovės antikinėms valstybėms: Makedonijai, [[Romos imperija]]i, [[Bizantija]]i.
 
Nuo VI a. į [[Balkanai|Balkanų]] pusiasalio regioną ėmus intensyviai skverbtis slavams, palaipsniui ši vietovė buvo gausiai apgyvendinta [[slavų gentys|slavų genčių]] - dabartinių [[makedonai|makedonų]] ir [[bulgarai|bulgarų]] protėvių. Ilgainiui šis miestas vienu iš svarbesnių [[Bulgarija|Bulgarijos]] karalystės miestų, stačiatikybės centrų. Miesto pavadinimas yra slaviškos kilmės, sudarytas iš dviejų [[bulgarų kalba|bulgarų]] ([[makedonų kalba|makedonų]]) kalbos kilmės žodžių: ''под'' („po“) + ''градец'' (''град'' - „miestas“).
 
[[Viduramžiai]]s miestas kurį laiką buvo pavaldus viduramžių Graikijos valstybei - [[Epyro Despotija]]i, vėliau [[Serbija|Serbijos]] karalystei, kol galiausiai XIV a. šis miestas atiteko [[Osmanų imperija]]i. Jai valdant pradėjo plisti islamas, ėmė gausėti albanų persikelėlių, suintensyvėjo vietinių slavų albanizacija (iki XIX a. 2-osios pusės miesto ir jo apylinkių gyventojų daugumą sudarė [[slavai]]).
 
[[1912]] m. [[Albanija]]i paskelbus nepriklausomybę, [[1913]] m. šis miestas atiteko naujai susikūrusiai valstybei. XX a. tarpukariu šiame regione ypač sustiprėjo vietinių slavų [[asimiliacija]], padedant vietos albanų administracijai.
 
[[2PK|II pasalinio karo]] išvakarėse, [[1939]] m. miestas, kaip ir likusi Albanija, buvo užimtas [[Italija|Italijos]] kariuomenės. [[1940]]–[[1941]] m. netoli miesto ėjo fronto linija, skirianti [[Graikija|Graikijos]] ir [[Italija|Italijos]] kariuomenes. [[1943]] m. miestas buvo okupuotas hitlerinės [[Vokietija|Vokietijos]], kol [[1944]] m. buvo išvaduotas Albanijos komunistų partijos vadovaujamų partizanų.
 
[[Komunizmas|Komunistų]] diktatūros laikais miestas buvo industrializuojamas ir plečiamas. Žlugus planinei sistemai, miestas nukentėjo nuo 10-ojo dešimtmečio ekonominės ir nuo [[1997]] m. finansinės krizės.
 
==Architektūra ir archeologija==
427 096

pakeitimai