Samaveda: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eirimas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 4
Eilutė 4:
Daugiau nei 3 tūkst. metų Iš kartos į kartą perduodama žodiniu būdu, laikantis griežtų taisyklių. Tikėta, kad taisyklingai giedami Samavedos himnai turį antgamtinių galių.
 
Samavedą sudaro dvi knygos ir 1875 [[mantra|mantrų]], iš kurių 1770 sutampa su Rigvedos himnų mantromis. Iki mūsų dienų išliko trys skirtingos Samavedos redakcijos (Kouthumīya, Rāhāyanīya, Jaiminīya). Seniausi Samavedos himnai datuojami [[1300- m. pr. m. e.|1300]]–[[1000 m. pr. m. e.]]
 
Dauguma himnų skirti hinduistų dievybėms [[Agnis|Agniui]], [[Indra]]i, Somai. Himnai atliekami augalo [[soma|somos]] syvus atnašaujant dievams. Samavedos himus gieda udgataras – induistų šventikas brahmanas, jo žmona pritaria chordofonu vyna (vīna). Samavedos giedojimas, sāmagāna, remiasi septynialaipsniu garsaeiliu vaidika (dermės laipsniai žymimi virš teksto skaitmenimis 1, 2, 3 ir skiemenimis u, ra ir ka). Į prasminį tekstą įterpiami pratisai giedami ir melizmomis dabinami asemantiniai garsažodžiai (o, hau, hoji, va).