Plokščia atmintis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Plokščia atmintis''' ({{en|flat memory}}) – [[Atmintis (kompiuterio)|kompiuterio atmintis]], kuri yra organizuota taip, kad joje galima išskirti bet kurio jos apimtį neviršijančio dydžio ištisinį fragmentą (pavyzdžiui, saugoti niekur nepertrauktam enciklopedijos tomo tekstui ar dideliam vaizdui). Pirmųjų [[Kompiuteris|kompiuterių]] atmintis buvo plokščia, tačiau vėliau, kai atminties kiekis ėmė viršyti [[Procesorius|procesoriaus]] žodžio ribas, pasidarė sudėtinga greitai adresuoti bet kurią tokios atminties vietą. Norint naudoti daugiau atminties su tuo pačiu trumpu adresu, buvo sukurtos įvairios segmentavimo metodikos, papildančią adreso dalį pastoviai saugant atskirame [[Registras (procesoriaus)|registre]]. Tačiau tada atsirado vientisos atminties srities dydžio apribojimai.

Pavyzdžiui, [[Intel Corporation|Intel]] 8086 [[Procesorius|procesoriuje]] atminties adresas susidėjo iš dviejų 16 [[Bitas|bitų]] dalių, tačiau viena jų (segmentas) nebuvo planuota nuolatiniam keitimui. Su likusiais 16 antros dalies bitų buvo galima naudoti ne didesnę kaip 65536 [[Baitas|baitų]] didumo sritį. Šis apribojimas buvo būdingas [[MS-DOS]] ir [[Microsoft Windows|MS Windows]] 1.0–3.0 versijoms. Šiuolaikinių, 32 [[Bitas|bitų]] procesorius turinčių kompiuterių atmintis ir vėl yra plokščia.