Pijus Bielskus: Skirtumas tarp puslapio versijų

4 baitai pašalinti ,  prieš 11 metų
S
wiki sintakse 3
S (wiki sintakse 2)
S (wiki sintakse 3)
'''Pijus Bielskus''' ([[1880]] m. [[sausio 11]] d. [[Balsupiai|Balsupių]] kaime, [[Šunskų valsčius]], [[Marijampolės apskritis]] – [[1958]] m. [[liepos 16]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kunigas]], filosofijos mokslų daktaras, profesorius, [[Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija|Lietuvos Prezidento kanceliarijos]] viršininkas.
 
==Biografija==
Mokėsi [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnazijoje]] ir [[seinų kunigų seminarija|Seinų kunigų seminarijoje]]. 1903 m. įšventintas kunigu. 1904 m. išvyko studijuoti į [[Fribūro universitetas|Fribūro]] ir [[Liuveno universitetas|Liuveno]] universtetus. Pastarojoje aukštojoje mokykloje kartu su bendraminčiais įkūrė studentų draugiją ''Lietuva Belgijos Liuvene'', paruošė jos įstatus. 1910 m. filosofijos mokslų daktaro lapisniu iš Liuveno universiteto grįžo į Seinų kunigų seminariją ir profesoriavo joje iki 1914 m. Prasidėjus [[1PK|Pirmajam pasauliniam karui]] pasitraukė į [[Rusija|Rusiją]] ir [[Tambovas|Tambove]] buvo vienas iš [["Žiburio" draugijos]] mergaičių gimnazijos vadovų. 1918-1919 m. vėl dėstė Seinų kunigų seminarijoje. [[1919]] m. [[birželio 16]] dieną kartu su kunigais Grigaičiu ir Staugaičiu dalyvavo [[Paryžiaus taikos konferencija|Paryžiaus taikos konferencijoje]], derėjosi su [[Vatikanas|Vatikano]] atstovu [[kardinolas|kardinolu]] Gasparri dėl Lietuvos pripažinimo ''de jure''. Vienas iš [[Ateitininkai|Ateitininkų federacijos]] vadovų. Nuo 1920 m. dirbo valstybinį darbą - buvo komisijos sienai su [[Latvija]] nustatyti narys. Po metų paskirtas Prezidento kanceliarijos viršininku, kuriuo išdirbo iki pat [[Raudonoji Armija|Raudonosios Armijos]] atėjimo 1940 m. Kartu jis buvo ir [[Ordinų kancleris|ordinų kancleriu]] – tvarkė [[Lietuvos valstybės apdovanojimai|valstybės apdovanojimus]].
 
1940 m. Pijus Bielskus nuvyko pas savo brolį knygnešį [[Vincas Bielskus|Vincą Bielskų]] ir jo namuose paslėpė [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos Nepriklausomybės Akto]] originalą, kurio tolesnis likimas tebėra nežinoma. Pastangos rasti jį vėliau liko bevaisės.
 
Tarybiniais metais dirbo įvairiose pareigose, paskutinė jo darbo vieta - sodininkas [[Kaunas|Kauno]] [[Kazio Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė| J. A. Domaševičiaus tuberkuliozės sanatorijoje]].
 
{{DEFAULTSORT:Bielskus, Pijus}}
427 096

pakeitimai