1 *'''Audinys''' - audeklas, medžiaga(iš kurios galima siųtįsiūtį ar pan)
2*''Audinys''' - istoriškai susiformavusi [[ląstelė|ląstelių]] ir neląstelinių struktūrų sistema, kuriai būdinga bendra sandara ir funkcijos. Pagal labiausiai paplitusią klasifikaciją, kuri paremta audinių mikroskopinės struktūros ir funkcijų ypatybėmis, skiriamos 4 pagrindinės audinių grupės:
* [[epitelinis audinys]],
* [[jungiamasis audinys]],
* [[nervinis audinys]],
* [[raumeninis audinys]].
Filogenezės požiūriu audiniai labai kito, darėsi sudėtingesni, todėl kiekvieną audinių grupę sudaro keletą pogrupių, kuriems būdinga siauresnė funkcinė specializacija ir savita struktūra. Audiniai formuojasi iš gemalinių lapelių: epitelinis audinys - iš [[ektoderma|ekotodermos]], [[mezoderma|mezodermos]] ir [[entoderma|entodermos]], jungiamasis ir raumeninis - iš mezodermos, nervinis - iš ektodermos. Audiniai susidaro dauginantis ir diferencijuojantis užuomazgų ląstelėms. Žmogaus organizmą sudarančiuose audiniuose yra daugiau kaip 100 įvairių morfologinių tipų ląstelių. Kai audinį sudarančios ląstelės galutinai diferencijuojasi po gimimo arba pirmaisiais gyvenimo metais, jos yra ilgaamžės, toliau negalinčios daugintis. Bet tokios ląstelės sensta, miršta ir jų organizme nuolat mažėja. Tokios yra [[nervinė ląstelė|nervinės ląstelės]]. Kitų audinių ląstelės tam tikromis sąlygomis gali daugintis. Pavyzdžiui, amputavus dalį [[kepenys|kepenų]], likusios kepenų ląstelės gali pradėti daugintis ir kepenų masė atsinaujina. [[oda|Odos]] epitelio ląstelės nuolat nubyra, bet [[epidermis|epidermio]] vientisumas nepažeidžiamas, kadangi pasenusias ląsteles pakeičia naujos.
Įvairūs audiniai sudaro organą. Patys audiniai tarp savęs palaiko glaudžius funkcinius ryšius ir veikia vienas kitą. Todėl, mirus vieno audinio ląstelių grupei, miršta ir kiti audiniai arba visas organizmas.