Pavelas Bermontas-Avalovas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Pavelas Rafalovičius Bermontas-Avalovas''' (rus. ''Павел Рафалович Бермонт-Авалов''; [[1877]] m. [[kovo 4]] d. [[Tbilisis|Tiflisas]] – [[1973]] m. [[gruodžio 27]] d. [[Niujorkas]]<ref> Mirties data abejotina, kitais duomenimis, mirė [[1966]] m. </ref>) – rusų [[generolas majoras]] ([[1918]] m.), avantiūristas, [[1PK|Pirmojo pasaulinio karo]], kontrrevoliucinių įvykių [[Baltijos šalys]]e 1918–1919 m. dalyvis.

Kilęs iš Usūrio [[kazokai|kazokų]]. 1900-1917 m. tarnavo [[Rusijos imperijos kariuomenė]]je, dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. 1919 m. vadovavo Ypatingajam rusų korpusui („Особый русский корпус“, nuo 1919 m. rugsėjo – [[Vakarų savanorių armija]], „Западная добровольческая армия“), suformuotam [[Vokietija|Vokietijoje]] iš rusų [[belaisvis|belaisvių]] bei vokiečių savanorių. 1919 m. birželio mėn. su korpusu (pirmieji daliniai - [[gegužės 30]] d.) ir štabu atvyko į [[Kuršas|Kuršą]] ir veikė kartu su [[Vokietijos kariuomenė]]s daliniais, vadovaujamais [[Riudigeris fon der Golcas|R. fon der Golco]]. 1919 m. [[liepos 22]] d. oficialiai paskirtas [[bermontininkai|bermontininkų]] vadu, [[spalio 7]] d. sudarė Vakarų Rusijos apygardos centrinę tarybą kovai prieš [[Raudonoji armija|Raudonąją armiją]]. Apsišaukė [[gruzinai|gruzinų]] kunigaikščių Avalovų giminės palikuonimi.