Portretas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SieBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: ca:Retrat
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 4
Eilutė 7:
* Visafigūris. Šio tipo portretai dažniausiai kurti pagal užsakymus. Tai reprezentaciniai, didelėms salėms skirti atvaizdai, kuriuose asmuo mažai individualizuotas, daugiau akcentuota bendra laikysenos elegancija, spinduliuojanti kilmės ir socialinės padėties taurumu. Socialinė padėtis pabrėžiama atributais. Tokie portretai būdingi [[renesansas|renesanso]], [[barokas|baroko]], [[klasicizmas|klasicizmo]], [[romantizmas|romantizmo]] dailei.
* Pusiaufigūriai nuo visafigūrių portretų skiriasi ne tik mažesniais formatais, bet ir kameriškesne nuotaika, gilesne modelio charakteristika. Visi jie gana panašūs kompozicija ir meninio vaizdo kūrimo būdais. Figūros vaizduojamos prie pat paveikslo krašto, jų žvilgsnis dažniausiai nukreiptas į žiūrovą ir taip kuriamas artimumo ir intymumo įspūdis. Kai kuriems šios grupės portretams būdinga griežta, statiška kompozicija, suvesta į stabilų trikampį. Kituose pusiaufigūriuose portretuose nesilaikoma griežtos schemos, o bandoma surasti gyvesnę ir laisvesnę pozą bei išraišką. Tai ypač būdinga XIX a. moterų portretams, kurie dar pasižymi saloniškumu, sentimentalumu.
* Biustiniai portretai. XIX a. pradžioje išpopuliarėjo mažosios portreto formos. Pamėgti pieštuku, pastele piešti ar akvarele tapyti atvaizdai. Jų kompozicija paprasta: vyrų portretuose modelis pasisukęs trim ketvirčiais į dešinę arba vaizduojamas iš priekio, moterų atvaizduose siekiama gracingos išraiškos. Fonas visuomet neutralus, bet ne aklinas. Visas dėmesys sutelktas į veidą, atsisakyta bet kokių detalių, galinčių konkrečiau nužymėti aplinką. Šio tipo portretuose retai galima atspėti žmogaus profesiją, nes beveik nėra atributų. Įamžintas tik veidas, individualūs bruožai ir juose slypintis žmogaus unikalumas.
 
Pagal žmonių skaičių – porinis ir grupinis. Pagal galvos laikyseną: profilis, 1/3 rakursu, "En face" - iš priekio, "Profil perdu" (prarastasis profilis) – nusisukęs daugiau nei per pusę. Pagal vaizduojamą asmenį skiriamas valdovo, mokslininko portretas, taip pat [[autoportretas]]. Pagal asmens vaizdavimo būdą - reprezentacinis ir kamerinis (intymusis) portretas.