Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 3 |
S wiki sintakse 4 |
||
Eilutė 23:
[[1929]] m. Nemakščių [[žydai]] pastatė savo mūrinį pastatą. Lėšos – brolių Geringų, gyvenančių Amerikoje, dovana. Čia įsikūrė žydų maldos namai, bankas ir mokykla. Joje dėstyta [[hebrajų kalba]]. Ši mokykla turėjo keturis skyrius. Mokytojavo Berelis Hanas.
[[1936]] m
[[1941]] m. mokyklose pasikeitė portretai, himnai ir paleistos senos organizacijos. Reikėjo kurti pionierių organizaciją. Pirmieji Nemakščių pionieriai buvo Jablonskytė, Bosaitė, Bugarevičiūtė. Jų vadove paskirta Račkauskaitė-Sungailienė. Pačią pirmą vokiečių okupacijos dieną Nemakščių apylinkėje vokiečiai sušaudė 10 vyrų, uždegė Geidėnų kaimą. Mokykla dirbo pagal galimybes, veikė visi šeši skyriai. Vokiečiai besitraukdami sudegino visą miestelį ir mokyklos pastatą. Rusai Nemakščius užėmė [[1944]] m. [[spalio 13]] d. Mokykla darbą pradėjo lapkričio pabaigoje. Klasės įsikūrė trijose vietose. Dvi dirbo [[Bartkiškė]]je pas Šveikauskus, viena - prie Adakavo kelio, kita - prie Kauno kelio pas Meištininką. Kaime būta tuščių namų, kurių šeimininkai emigravo arba išvežti. Tokius pastatus ardė ir vėl statė miestelyje. Pagrindinis pastatas mokyklai buvo atvežtas iš Medekšinės, kiti – iš Paežerių ir Užžalpių.
[[1946]] m. leista atidaryti penktą klasę ir augti į progimnaziją. Pirmas direktorius buvo A. Urbonas, vėliau ir B. Račas. Mokykloje susikūrė moksleivių būrelis, pasivadinęs „Laisvės“ vardu. Jaunuoliai planavo, kaip reikėtų susisiekti su pogrindžiu. Leido ranka rašytą laikraštėlį. Pirko medžiagą, dažė ir siuvo vėliavas. Jas iškėlė [[vasario 16]] dieną Viduklės geležinkelio stoties beržuose ir kapinių medžiuose. Būreliui priklausė J. Šležas, S. Gvazdauskas, V. Kinderis. Apytikriai buvo 16 narių. Daugiausiai nukentėjo J. Šležas. J. Šležas buvo žiauriai sumuštas, nes manė per jį užčiuopsią partizaninį pogrindį. Represijų patyrė ir pedagogai, mokyklos direktorius V. Šveikauskas buvo atleistas, iškeltas į Adakavą, sustiprintas mokytojų sekimas. Iš pedagogų reikalaujama ataskaitų apie ateistinį darbą su mokiniais ir tėvais. Vėliau S. Gvazdauskas ir V. Kinderis atsisakė savo idealų, įstojo į tuometinę TSKP ir uoliai jai tarnavo.
[[1953]] m
Įsimintinas faktas – [[1969]] m. Onos Zokaitės režisuotas moksleivių spektaklis. Parodyta Juozo Grušo tragikomedijos „Meilė, džiazas ir velnias“ dalis. Beatričės vaidmenį kūrė Palmira Šapokaitė, Andriaus – Alfonsas Kulpys. Vaidino moksleiviai: Valdas Bersėnas, Birutė Samuilytė, [[Česlovas Kasputis]], [[Vidmantas Ilčiukas]], Violeta Songailaitė. Trupė savo darbą parodė ir [[Šiluva|Šiluvos]] vidurinėje mokykloje.
| |||