Nuodingieji augalai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 8:
* [[Eterinis aliejus|Eteriniai aliejai]]
Tų pačių medžiagų tam tikros dozės gali turėti gana skirtingą poveikį. Vienu atveju jos gali būti kaip [[nuodas]], kitu – kaip svarbus [[vaistas]]. Be to, nuodingųjų medžiagų susikaupimo dinamika priklauso nuo ekologinių, meteorologinių sąlygų, nuo augalo išsivystymo fazės. Nustatyta, kad ta pati augalų rūšis, auganti vienose sąlygose, sukaupia daugiau veikliųjų medžiagų, kitose – žymiai mažiau. Dėl šios priežasties augalų toksiškumas taip pat yra nevienodas. Be to, labai nevienodai toksiškų medžiagų susikaupia vienų augalų [[pumpuras|pumpurų]] mezgimo, kituose žydėjimo, trečiuose – [[vaisius|vaisių]] nokimo metu. Džiūstant augalui kai kurios nuodingos medžiagos tampa neveiklios. Į šieną patekęs [[vėdrynas]] iš pradžių yra toksiškas, bet šienui džiūstant pasidaro nebekenskmingas gyvuliams.
Įvairūs gyvūnai gana nevienodai reaguoja į nuodingų augalų poveikį. [[Ožkos]] ir [[triušiai]] kartais suėda gana didelius nuodingųjų augalų kiekius, bet neapsinuodija. [[Varlės]] yra jautrios širdies grupės gliukozidams, tuo tarpu [[rupūžės]] į juos visai nereaguoja. Rupūžių odoje liaukos išskiria sekretines medžiagas, kurios nukenksmina nuodus ir šie tampa nebepavojingi. Žmonės į nuodus taip pat reaguoja nevienodai. Vieniems užtenka paliesti kokį augalą (pvz., [[rūta]]) ir suserga odos uždegimais. Tačiau kai nuolat gaunamos nedidelės nuodingųjų medžiagų dozės, organizmas pasidaro šioms medžiagoms nejautrus. Štai [[nikotinas]] yra stiprus nuodas, bet nedideli ir pastoviai gaunami jo kiekiai ūmaus apsinuodijimo nesukelia.
Nuodingieji augalai svarbūs ir kaip žaliava
{{Commons|Category:Poisonous plants|no=T}}
| |||