Metodistai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 3 |
S wiki sintakse 4 |
||
Eilutė 9:
Šiaurės vakarų Vokietijos konferencija 1905 m. paskyrė pirmąjį metodistų kunigą darbui [[Kaunas|Kaune]], Lietuvoje. 1900 m. kunigas Heinrichas Ramkė (Heinrich Ramke) iš Kionigsbergo jau pamokslavo Kaune. Jo viešnagės metu paaiškėjo, kad grupė iš Kauno jau keletą metų palaikė ryšius su metodistų leidykla Bremene.
Lietuvoje pirmoji metodistų bendruomenė įsikūrė [[1900]] m. [[Šančiai|Šančiuose]], Kaune. [[1911]] m. Kaune buvo pastatytas pirmasis bažnyčios pastatas, ir tai buvo pirmasis pastatas, kurį Baltijos šalyse pastatė metodistai. Vėliau bendruomenės įsikūrė [[Pilviškiai|Pilviškiuose]] (1921 m.), [[Tauragė]]je (1923 m.), [[Biržai|Biržuose]] (1923 m.), [[Šiauliai|Šiauliuose]] (1929 m.) [[Būtingė]]je (1921 m.), kuri vėliau susijungė su Šiaulių bendruomene, [[Marijampolė]]je (1937 m.), [[Klaipėda|Klaipėdoje]]. [[Vilnius|Vilniuje]] nuo 1927 m. veikė metodistų kunigų seminarija. Iki 1941 m. metodistų bažnyčia leido periodinį leidinį “Krikščionystės sargas”, literatūrą apie tikėjimą, buvo įsteigę blaivybės draugiją, veikusią visos šalies mastu, užsiėmė kultūrine (kai kuriuose parapijose veikė pučiamųjų orkestrai, veikė jaunimo doros ugdymo organizacija) bei kt. veikla.
Lietuvos įstojimas į Sovietų sąjungą po Antrojo Pasaulinio karo Metodistų bažnyčiai buvo lemtingas. Metodistų bažnyčių kunigai ir bendruomenių nariai buvo persekiojami, konfiskuojami bažnyčių pastatai. 1941 m. dėl repatriacijos į Vokietiją, Lietuvą paliko daugelis kunigų bei vokiečių kilmės parapijiečių, o 1944 m. įsigaliojus sovietų valdžiai, užsidarė ir likusios metodistų bendruomenės. Tik Estijoje pavyko išlaikyti bažnytinį darbą iki pat 1991 m., kuomet Baltijos šalys vėl atgavo savo nepriklausomybę.
Metodistų bažnyčia Lietuvoje savo veiklą atnaujino 1995 m. Pirmoji – Kauno (Šančių) jungtinė metodistų bažnyčia buvo įregistruota 1995 m. [[rugpjūčio 25]] d
Jungtinės metodistų bendruomenės Lietuvoje vykdo ne tik religinę, bet ir humanitarinę, socialinę, ekumeninę bei leidybinę veiklą. Anot, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos pateiktos LR Seimui 2001 m. [[gruodžio 12]] d. išvados dėl valstybės pripažinimo suteikimo Lietuvos jungtinei metodistų bažnyčiai, “…[Lietuvos jungtinė metodistų bažnyčia] priklauso vienai svarbiausių protestantiškos krikščionybės krypčių (metodistus galima minėti greta evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų,…), ir jos bendrakrikščioniški siekiai sutampa su valstybės pripažintų krikščioniškų religinių bendrijų siekiais. Lietuvos jungtinės metodistų bažnyčios mokymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir dorai…”
==Nuorodos==
| |||