Nedarbinės pajamos: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 1:
'''Nedarbinės pajamos''' – [[TSRS]] paplitęs terminas, smerkiantis įvairius privačius ekonominio aktyvumo būdus.
Prie nedarbinių pajamų buvo priskiriamos tiek pajamos, gautos nusikalstamu būdu (vagystės, kyšininkavimas, vogimas iš valstybės), tiek ir tokios, kurios [[laisva rinka|laisvos rinkos]] valstybėse laikomos sąžiningomis. Šių pajamų pagrindinis požymis buvo tas, kad jos buvo gaunamos žmogui nedirbant valstybiniame sektoriuje (valstybinėje įmonėje ar sankcionuotame valstybiniame kooperatyve).
Eilutė 9:
* [[Valiutinės operacijos]] – dažniausiai keičiant [[Vnešekonombanko čekiai|venešekonombanko čekius]] į [[rublis|rublius]].
* Privati veikla – įvairių paslaugų teikimas: repetitorių veikla, butų, namų ir buitinės technikos remontas, darbas privačiose statybose ir t. t. [[Lietuvos TSR]] į tokią veiklą dažniausiai buvo žiūrima pro pirštus, nes labiau buvo paplitę tokie atvejai, kai karininkų soduose dirbo šauktiniai, o vadovų soduose - jų pavaldiniai, už tai dažniausiai arba visai negaudavo atlygio, arba gaudavo tik simbolišką.
* Privatus vežiojimas (tarybiniuose įstatymuose net buvo punktas, kur buvo teigiama, kad negalima naudoti nuosavo automobilio tiesiogiai uždirbti pinigų).
* Savarankiškas produkcijos, išaugintos pagalbiniame ūkyje ar nuosavame sode, pardavimas. Lietuvos TSR į tai irgi buvo žiūrima pro pirštus. Iš karto po karo kelerius metus buvo leidžiama, net skatinama vežti maisto produktus ir pardavinėti po [[blokada|blokados]] išlikusiame [[Peterburgas|Leningrade]].
* [[Cechovikas|Cechovikų]] veikla – valstybinių gamyklų viduje organizuota papildoma gamyba, už kurią gauti pinigai buvo pasiliekami sau. Tai labai retas atvejis, nes TSRS laikais buvo labai greitai pagaunami pramoniniu būdu pagamintų prekių pardavinėtojai. Labiausiai buvo paplitęs prekių vogimas iš gamyklų, kuriose patys darbuotojai dirbo („išnešimas“), sau ar pardavimui. Buvo įprasti tokie tarifai: jei prekė [[deficitas|nedeficitinė]], jos kaina [[juodoji rinka|juodojoje rinkoje]] lygi pusei valstybinės kainos, jei deficitinė - tai visa kaina.
* Pagal paskyras pirktų ar gautų prekių pardavinėjimas – deficito laikais automobilius buvo galima nusipirkti tik pagal paskyras ([[talonas|talonus]]), todėl jie juodojoje rinkoje buvo brangesni, negu valstybinė kaina. Dykai gauti butai buvo parduodami juos keičiant į mažesnius. Už tokią veiklą nebuvo baudžiama, tiesiog buvo ribojamas butų ar automobilių gavimas. Paskyrą automobiliui tas pats žmogus galėjo gauti ne dažniau, kaip kas 4 metus, kai kuriuos butus buvo draudžiama keisti.
== Požiūris į nedarbines pajamas ==
Dažnai paaiškėdavo, kad be valstybės tarpininkavimo buvo galima uždirbti daugiau, negu valstybės nustatytos didžiausios algos. Tai sukeldavo ne tik „kompetentingų organų“, bet ir eilinių piliečių nepasitenkinimą – riboto asmenų skaičiaus aukštos pajamos atrodė kaip socialinės lygybės suardymas.
== Michailo Gorbačiovo kova su nedarbinėmis pajamomis ==
Eilutė 29:
Dažnai šios kampanijos nurodymuose buvo tokie punktai <ref> [http://www.knm.ru/?a=news&b=10603 Nurodymas dėl socialinio neteisingumo]</ref>:
* Savarankiškas transporto priemonių naudojimas siekiant uždirbti, nusižengimas užsiimant amatais ir kita individualia veikla“ bei „gyvulių maitinimas duona“ baudžiama bauda arba įkalinimu iki penkerių metų su konfiskavimu.
Įstatymas visų pirma paveikė tuos, kuriems nedarbinės pajamos iš savo daržo buvo galimybė prasimaitinti. Kai kuriuose regionuose milicijos saugomi traktoriai griaudavo šiltnamius, naikindavo ankstyvuosius daržovių pasėlius, apkirpdavo sodus, buvo draudžiamas produkcijos pervežimas iš vieno regiono į kitą. Galiausiai buvo sugriauta [[kolūkis|kolūkinė]] rinka.
== Istorija ==
Pirmą kartą terminas „nedarbinės pajamos“ ({{vok|Arbeits- und müheloses Einkommen}}) sutinkamos [[Nacionalsocializmas|Nacionalsocialistinėje]] [[vokiečiai|vokiečių]] darbininkų partijoje 1920 metais.
== Išnašos ==
<references/>
| |||