Natūralioji atranka: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S 'Natūrali atranka' pervadintas į 'Natūralioji atranka' (anksčiau buvo nukreipiamasis) |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 1:
'''Natūralioji atranka''' ('''gamtinė atranka''') — laipsniškas procesas, kurio metu dėl [[ekologinis veiksnys|ekologinių veiksnių]] poveikio keičiasi biologinės [[populiacija|populiacijos]] [[individas|individų]] su tam tikrais [[paveldimumas|paveldimais]] bruožais ([[genotipas|genotipu]]) dažnis dėl [[fenotipas|fenotipo]] įtakos išlikimui ir [[dauginimasis|dauginimuisi]]. Dėl šio proceso iš priešistorinio pradmens išsivystė daugybė įvairiausių gyvųjų [[organizmas|organizmų]]. Tai vienas iš mechanizmų, skatinančių biologinių [[rūšis|rūšių]] [[Evoliucija|evoliuciją]].
Natūraliosios atrankos sąvoką ir teoriją [[1858]] m. pasiūlė [[Darvinas|Čalzas Darvinas]] (''Charles Robert Darwin'') ir ''Alfred Russel Wallace'', nors mažiau tikslios formuluotės buvo naudojamos ir ankstesnių tyrinėtojų. Natūralioji atranka tebėra viena iš kertinių sąvokų moderniojoje [[evoliucijos teorija|evoliucijos teorijoje]].
Pagal modernią natūraliosios atrankos teoriją sąlygos natūraliajai atrankai susidaro dėl [[genetika|genetinių]] skirtumų tarp [[individas|individų]], o genetiniai skirtumai atsiranda dėl atsitiktinių [[mutacija|mutacijų]].
Eilutė 13:
Lytinės atrankos skirtis yra prasminga dėl to, kad lytinės atrankos rezultatas gali atrodyti neadaptyvus žvelgiant tik iš ekologinės atrankos perspektyvos. Tipiškas pavyzdys yra [[povas|povų]] uodegos, kurios yra labai „nepatogios“, tačiau vaidina reikšmingą vaidmenį lytinėje atrankoje.
Pagrindinis natūraliosios atrankos principas yra tai, kad gamtinės sąlygos („[[gamta]]“) lemia („atrenka“), kad individai, turintys tam tikrus bruožus, geriau išgyvena ir [[dauginimasis|dauginasi]]. Tokių bruožų neturintys individai gali žūti iki dauginimosi pradžios ar prasčiau daugintis. Organizmai įgijo tam tikroms gyvenimo sąlygoms geriausiai pritaikytas formas (pvz., aptakų kūną, naudingą plaukiojant ar skraidant), [[adaptacija|adaptavosi]] t. y. įgijo apsaugos priemones (pvz., dyglius arba nuodingus [[geluonis]]). Visa tai turi ir naujos kartos, nes tokie padarai gali ilgiau išgyventi bei veistis. Tai pagrindinis [[darvinizmas|darvinizmo]] teiginys.
Tol, kol aplinkos sąlygos išlieka tokios pačios ar panašios, individų su palankesniais bruožais populiacijoje daugėja, nes jie turi daugiau palikuonių ir perduoda jiems šiuos palankius bruožus. Tais atvejais, kai rūšis praranda arba perpildo savo [[ekologinė niša|ekologinę nišą]] dėl organizmų skaičiaus didėjimo, palankūs išgyvenimui bruožai gali visiškai pasikeisti – šiuo atveju vyksta ekologinė atranka.
| |||