Indoeuropiečiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 3 |
S wiki sintakse 4 |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Indoeuropeanmap.PNG|thumb|Indoeuropiečiai Euroazijoje]]
'''Indoeuropiečiai''' – visos [[tauta|tautos]] ir kultūros, kuriose kalbama [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbomis]]. Prie jų priskiriamos visos [[Europa|Europos]] kalbos, išskyrus fino - ugrų (samių, [[suomių kalba|suomių]], [[estų kalba|estų]] ir [[vengrų kalba|vengrų]]), [[baskų kalba|baskų]], [[maltiečių kalba|maltiečių]] kalbas, o taip pat kitas senosios Europos – [[Akviniečių kalba|akvitaniečių]], [[Etruskų kalba|etruskų]], [[Iberų kalba|iberų]], [[Tarteziečių kalba|tarteziečių]], [[Retų kalba|retų]] kalbas. Dėl kai kurių menkai išlikusių senosios Europos kalbų klasifikavimo tebediskutuojama.
Dauguma Irano ir [[Indijos kalbos|Indijos kalbų]] taip pat priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai.
Eilutė 8:
Paskutiniaisias XX a. dešimtmečiais dėl indoeuropiečių kilmės vyko karšta diskusija tarp pasaulinio garso archeologų [[Marija Gimbutienė|Marijos Gimbutienės]] ir lordo [[Collin Renfrew]]. Jie kritikavo žinomą Ivanovo-Gamkrelidzės indoeuropiečių teoriją – jų kildinimą nuo Kaukazo, tačiau skirtingai aiškino indoeuropiečių genezę.
Pasak M. Gimbutienės teorijos maždaug prieš 4000 metų, prie [[Juodoji jūra|Juodosios]] ir [[Kaspijos jūra|Kaspijos]] jūrų, gyveno indoeuropiečių protėviai. Netrukus jų gentys didelėmis bangomis ėmė plūsti pietryčių kryptimi į [[Iranas|Iraną]] ir [[Indija|Indiją]], pietvakarių kryptimi – į [[Graikija|Graikiją]], [[Italija|Italiją]] ir [[Ispanija|Ispaniją]], į vakarus per Vidurio Europą – į [[Britanija|Britaniją]] ir [[Prancūzija|Prancūziją]], Šiaurės vakarų kryptimi – į [[Skandinavija|Skandinaviją]] ir šiaurės kryptimi – į Rytų Europą ir [[Rusija|Rusiją]]. Atėję indoeuropiečiai įsiliedavo į senbuvių kultūras, tačiau imdavo vyrauti indoeuropiečių religija ir kalba.
C. Renfrew teigė, kad indoeuropiečių protėvynė buvo [[Anatolija]], iš kur su žemdirbystės ir gyvulininkystės atsiradimu išplito indoeuropiečiai, tačiau pastarąjį dešimtmetį [[Archeogenetika|archeogenetikai]] pažengus į priekį, buvo prieita nuomonės, kad iš Anatolijos į Europą atkeliavo tik apie 10-25% persikėlėlių (III ir VI genetinių grupių atstovai). C. Renfrew pakoregavo savo modelį ir indoeuropiečių protėvyne pradėjo laikyti Balkanų regioną, kaip ir rusų mokslininkas [[Igoris Diakonovas]] (''Igor Diakonov''), bei kiti ankstesni tyrėjai, pripažinęs persikėlėlių įtakos ribotumą.
Su naujausiais [[Paleogenetika|paleogenetikos]] ir archeogenetikos tyrimais, nustačiusiais ankstyviausias ''Homo sapiens'' išplitimo pasaulyje kryptis, yra tobulinamos ir kuriamos alternatyvios [[netradicinės indoeuropiečių kilmės teorijos]], kadangi įsigali nuomonė, jog indoeuropietišką kalbinį bendrumą tautoms suformavo ne ateiviai į neolite medžiojusių ir žvejojusių bendruomenių, priklausiusių didžiąja dalimi IX genetinei žmonijos grupei (M173/M207 mutacijos) teritorijas, o lėtas ir palaipsnis naujo sėslaus gyvenimo būdo susiformavimas, perimant iš kaimynų produktyvesnes žemdirbystės bei gyvulininkystės technologijas, juoba paleogenetikai nustatė, kad apie 80 proc. dabartinių Europos gyventojų yra pirmųjų [[paleolitas|paleolitinių]], o ne [[neolitas|neolitinių]] ateivių į Europą palikuonys, kaip teigia [[Oksfordo universitetas|Oksfordo universiteto]] profesorius [[Bryan Sykes]]. Dėl šių priežasčių klasikinėje indoeuropeistikoje įsivyravęs protėvynės ir prokalbės skilimo modelis, raidos vyksmo, lokalizacijos ir datavimo prasme, gerokai tobulintinas ar net atmestinas, kaip tai daro [[Indoeuropiečių kilmės paleolitinio tęstinumo teorija|Indoeuropiečių kilmės paleolitinio tęstinumo teorijos]] kūrėjai iš [[Bolonijos universitetas|Bolonijos ]], [[Grenoblio universitetas|Grenoblio ]], [[Lježo universitetas|Lježo ]] universitetų. Indoeuropiečiai yra įvairaus [[antropologinis tipas|antropologinio tipo]], pasižymi turtinga [[mitologija]].
| |||