Lucijus Licinijus Lukulas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 2:
'''Lucijus Licinijus Lukulas''' (''Lucius Licinius Lucullus'', [[118 m. pr. m. e.|118]] – [[56 m. pr. m. e.]]) – senovės Romos [[Konsulas (Roma)|konsulas]] ir karvedys, dalyvavęs dviejuose karuose prieš [[Mitridatas|Mitridatą]].
Lukulas gimė Romoje, įtakingoje [[Licinijų giminė|Licinijų]] giminėje. Karinę tarnybą pradėjo kaip [[tribūnas]], tarnaudamas [[Lucijus Kornelijus Sula|Sulos]] armijoje [[Marso karai|Marso karų]] metu. [[88 m. pr. m. e.]], būdamas [[Kvestorius|kvestoriumi]], palaikė Sulos žygį į Romą.
Pirmajame Mitridato kare Lukulas vadovavo Sulos laivynui Atėnų apsiausties metu ir [[Tenedos mūšis|Tenedos mūšyje]] prie dabartinės [[Bozkada|Bozkados]] įveikė Mitridato laivyną. Pasibaigus karui, jis liko Azijoje ir buvo atsakingas už [[Kontribucija|kontribucijos]] surinkimą.
[[80 m. pr. m. e.]] Lukulas grįžo į Romą ir [[79 m. pr. m. e.]] kartu su savo broliu [[Markas Terencijus Varonas Lukulas|Marku Terencijumi Varonu Lukulu]] buvo išrinktas [[Edilas|edilu]]. Sula paskyrė jį savo sūnaus [[Faustas Kornelijus Sula|Fausto]] globėju ir dedikavo jam savo memuarus.
[[74 m. pr. m. e.]] kartu su [[Markas Aurelijus Kota|Marku Aurelijumi Kota]] Lukulas tapo konsulu. Pasibaigus terminui, ketino tapti prokonsulu Galijoje, tačiau mirus Kilikijos valdytojui, perėmė šią provinciją ir vadovavo romėnų armijai Trečiajame Mitridato kare. Jam dar nepasibaigus, [[66 m. pr. m. e.]] dėl [[Pompėjus Didysis|Pompėjaus]] intrigų buvo atšauktas į Romą, o karą tęsė pats Pompėjus. Jo [[Triumfas (Roma)|triumfas]] buvo atidėtas iki [[63 m. pr. m. e.]]
Eilutė 12:
Visuomeniniame gyvenime Lukulas buvo žinomas kaip [[gurmanas]] ir bibliofilas, ketinęs pastatyti viešąją biblioteką. Populiarus posakis „Lukulas pietauja pas Lukulą“ kilo iš istorijos, pasakojančios, kaip sykį vergas patiekė maisto tik vienam asmeniui, žinodamas, kad pas šeimininką tą dieną svečių nebus. Lukulas jį subarė, sakydamas „negi nežinojai, kad šiandien su Lukulu pietauja Lukulas?“.
Pasak [[Plutarchas|Plutarcho]], į gyvenimo pabaigą karvedys išprotėjo.
{{Romos valdovas|
| |||