Litera: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Metal movable type.jpg|thumb|350px|Literos (spaudmenų kasoje) ir jomis rėmelyje surinktas tekstas]]
'''Litera''' – praeityje [[Spauda|spaudoje]] naudota metalinė kaladėlė su iškilu veidrodiniu simbolio atvaizdu. Patepus dažais ir priglaudus, simbolis atsispausdavo popieriuje. Tekstas iš literų buvo renkamas į specialią, tam skirtą formą. Iš pradžių tai buvo daroma rankomis. Tai buvo labai paplitęs masinio spausdinimo būdas ir dar neseniai literomis tebebuvo renkamos sudėtingos formulės ar tekstai su daug lentelių. Šiuo metu šis spausdinimo būdas naudojamas ypatingai retai.
== Atradimo istorija ==
Nėra visiškai aišku, kas pirmas išrado metalo spaudmenis. Aišku tik, kad modernus spaudos būdas buvo išrastas ne iš karto ir ne vieno žmogaus. Tuometinė epocha iškėlė uždavinį patenkinti sparčiai didėjančią knygų paklausą, o to negalėjo padaryti [[Ksilografija|ksilografinė]] spauda. Spaudos patobulinimo būdų atkakliai buvo ieškoma daugelyje Europos vietų.
Dėl spaudos išradimo pirmenybės ir garbės varžosi daug Europos nacijų ir miestų. 1444 m. [[Avinjonas|Avinjone]] ([[Prancūzija|Prancūzijoje]])
Kai kurie istorikai spaudos išradėju laiko [[Harlemas (Nyderlandai)|Harlemo]] ([[Nyderlandai|Nyderlanduose]]) gyventoją Laurencijų Kosterį. Anot XVI a. istoriko A. Junijaus, L. Kosteris išrado spausdinimą atskirais spaudmenimis atsitiktinai, pjaustydamas iš buko raides kaip žaislus anūkams. Naujuoju metodu jis išspaudino ir knygų. Apie tai, deja, archyvuose duomenų nėra, todėl istoriko parodymai labai abejotini.
Daug artimesnė tiesai yra spaudos išradimo versija, pateikta Johano Kelhofo knygoje „Kelno kronika“, išspausdintoje [[1499]] m. Autoriaus nuomone,
Apie Johano Gutenbergo gyvenimą žinoma labai nedaug. Nagrinėjant jo biografiją ir veiklą galima remtis tik keliais lakoniškais dokumentais. Iki šiol nėra nustatyta net tikroji jo gimimo data. Manoma, kad jis gimė arba 1394, arba 1397, arba 1399, arba net 1400 m. Maince, aristokratų šeimoje. Gimtajame mieste jis išmoko auksakalio amato, tapo patyrusiu metalo ir akmens raižytoju. Tai turėjo didelės reikšmės jo būsimam išradimui.
Dėl XV a. Maince vykusios kovos tarp aristokratų ir smulkiosios buržuazijos Johano šeima buvo priversta
Strasbūre Gutenbergas išrado spaudą, o praktiškai ją įgyvendino grįžęs į Maincą. Jis sukūrė metalinių spaudmenų gamybos ir jų liejimo specialių prietaisų technologiją, rankines spausdinimo stakles (presą) bei pagamino dažus atspaudams gauti.
eilutė 20 ⟶ 21:
== Literų gamyba ==
[[Vaizdas:Metal type.svg|thumb|Litera]]
Liejimo pavyzdžių Gutenbergas galėjo matyti to meto monetų kalyklose. Norint lieti spaudmenis, visų pirma tam reikėjo sukurti specialų patogų prietaisą.
Literų gamybos prietaisas (sukurtas Strasbūre) yra stačiakampė liejamoji forma atidaromomis sąvaromis. Jos apačioje įdedama matrica (motis), metalo plokštelė, į kurią prieš tai raidės akelė įspaudžiama puansonu, turinčiu iškilų raidės reljefą (raidės atvaizdas puansone yra atvirkščias). Įdėjus matricą, liejamoji forma uždaroma tartum nedidelė viršuje atvira dėžutė ir pripildoma lydyto švino. Metalas sukietėja ir susidaro metalinė lazdelė su iškilaus reljefo raidės akele viename gale (taip pat veidrodinis raidės vaizdas). Ši lazdelė ir yra spaudmuo, kuriuo spausdinama. Jis gali būti naudojamas tiek kartų, kiek reikia vieno tipo spaudmenų.
Puansonams gaminti buvo reikalingas kietas metalas – plienas, matricoms minkštas – varis, o metalas spaudmenims lieti privalėjo turėti tokių savybių, kokių neturi nė vienas gamtos metalas. Po ilgų bandymų Gutenbergas pasirinko lydinį, sudarytą iš 70 dalių [[Švinas|švino]], 25 dalių [[Alavas|alavo]] ir 5 dalių [[Stibis|stibio]]. Tai buvo toks teisingas sprendimas, jog tolesnei spaudmenų liejimo technologijai prireikė tik nedidelių pakeitimų.
Spausdinant metaliniais spaudmenimis, nebetiko paprastas rašalas, kuris buvo naudojamas,
== Spaudmenų kasa ==
Literomis renkantis darbininkas dirba su spaudmenų kasa – nuožulniai pastatyta, neuždengta gelda, suskirstyta į skyrius arba įvairaus dydžio (priklausomai nuo raidės naudojimo dažnumo), tačiau vienodo gilumo (maždaug vieno colio – 2,5 cm) dėžutes. Kad būtų patogiau, spaudmenų kasa suskirstoma į dvi dalis – viršutinę kasą su skyriais didžiosioms raidėms ir skyrybos bei kitokiems ženklams ir apatinę
Rinkėjas, turėdamas prieš akis ant lentelės pritvirtintą lapą su renkamu tekstu, laikydamas vienoje rankoje rinktuvą (specialų, greičiausiai taip pat Gutenbergo sukurtą pagalbinį prietaisą), kita ranka surinkdavo jame teksto eilutę, o po to perkeldavo ją į spausdinamąją formą.
▲Rinkėjas, turėdamas prieš akis ant lentelės pritvirtintą lapą su renkamu tekstu, laikydamas vienoje rankoje rinktuvą (specialų, greičiausiai taip pat Gutenbergo sukurtą pagalbinį prietaisą), kita ranka surinkdavo jame teksto eilutę, o po to perkeldavo ją į spausdinamąją formą.
== Surinkto teksto spausdinimas ==
Paruošus rinkinį, popierių, dažus, prasidėdavo darbas prie staklių – pagrindinės
Spausdinimas buvo sunkus darbas. Dirbantys prie staklių drbininkai turėjo būti tikslių ir koordinuotų judėsių ir didelės fizinės jėgos. Didelėse spaustuvėse buvo pasidalijama darbu. Dirbo ten trijų rūšių darbininkai: rikėjai, dažytojai ir presuotojai. Be šių pagrindinių darbų buvo ir pagalbinių, kuriuos dažniausiai atlikdavo mokiniai.
Didelėse spaustuvėse, kuriose veikė 3-4 staklės, dar dirbo ir specialus korektorius ir vyresnysis darbininkas – faktorius: jis žiūrėjo tvarkos ir tikrino darbininkų bei mokinių darbą.
== Popierius spausdinimui literomis ==
Prieš pradedant spausdinti, buvo paruošiamas popierius. Sausas popierius prastai sugeria dažus, todėl jį drėkino. Sudrėkintą užklodavo makulatūra, iš viršaus prispausdavo medine lenta ir sunkiais akmenimis, kad drėgmė vienodai susigertų į visus lapus. Po 7-8 valandų
[[Kategorija:Spaudos technologija]]
|