Ligūrai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Ligūrai''' (lot. ''Ligures''; sen.gr. Λίγυες, Λίγυρες) - senovinė tauta, kurios pavadinimu buvo pavadintas istorinis Europos regionas [[Ligūrija]], kuris kažkada apėmė Šiaurės [[Italija|Italiją]] ir Pietų [[Galija|Galiją]].

Pagal Plutarchą ligūrai save vadino ''ambrones'' 'vandenų žmonės'. Ligūrų gyventos žemės apima dabartinę [[Italija|Italijos]] sritį [[Ligūrija|Ligūriją]], šiaurės [[Toskana|Toskaną]], dalį [[Austrija|Austrijos]] ([[Norikas]]), [[Pjemontas|Pjemontą]], dalį [[Emilija-Romanija|Emilijos-Romanijos]], dalį [[Lombardij]]os, dalį pietryčių [[Prancūzija|Prancūzijos]].

Paminėjimai klasikinėje literatūroje ir vietovardžiai rodo, kad ligūrų tauriskių (''Taurisci'') įtaka siekė centrinę Italiją. [[Hesiodas]] VI a.pr.m.e. pradžioje rašė, kad ligūrai buvo viena iš trijų [[barbarai|barbarų]] tautų, kurios supa žinomą pasaulį: ligūrai - iš vakarų, [[skitai]] - iš šiaurės, [[etiopai]] - iš pietų.

<br />Avienas (''Avienus'') IV a.pr.m.e. kelionės aprašymo vertime rašė apie ligūrų valdžią, siekusią net [[Šiaurės jūra|Šiaurės jūrą]], nors vėliau juos iš ten išstūmė [[keltai]]. Ligūrų vietovardžiai aptikti [[Sicilij]]oje, [[Rona|Ronos]] slėnyje, [[Korsik]]oje, [[Sardinij]]oje.

Iki šiol nežinoma, ar jie buvo vietiniai gyventojai, gyvenę iki atvykstant [[indoeuropiečiai|indoeuropiečiams]], ar atskira indoeuropiečių atšaka, gimininga [[italikai|italikams]] ir keltams, ar keltų ar italikų atšaka. Buvo keliama mintis, kad ligūrai ir [[lepontijai]] buvo giminingi. Kita hipotezė teigia, kad ligūrai kilę [[Betika|Betikoje]] (šiuolaikinė [[Andalūzija]]),

Ligūrus asimiliavo romėnai ir [[galai]].