Dirvožemis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Nuorodų į nukrepiamąjį straipsnį keitimas: PH - Pakeistos nuorodos į Vandenilio potencialas |
S wiki sintakse 4 |
||
Eilutė 8:
=== Dirvožemio fizinės savybės ===
Nuo dirvožemio fizinių savybių priklauso, kiek jame susikaupia augalams reikalingų maisto medžiagų ir ar jiems užtenka [[vanduo|vandens]] bei [[oras|oro]]. Dirvožemių fizines savybes galima suskirstyti į bendrąsias ir fizines - mechanines. ''Bendrosioms fizinėms savybėms'' priskiriamas dirvožemio (kietosios dalies) [[tankis]] (''lyginamasis svoris''). Įvairių dirvožemių lyginamasis svoris yra nuo 1,3 iki 2,75 g/cm³.
Dirvožemio ''tankis'' išreiškiamas masės tūrinio tankio rodikliais (g/cm³). Pagal tankį skiriami tokie dirvožemiai:
Eilutė 24:
Dirvožemio ''poringumu'' vadiname bendrą visų jame esančių porų bei tarpelių tūrį, išreikštą dirvožemio tūrio procentais. Didžiausias poringumas būdingas viršutiniams dirvožemio sluoksniams – 50-70% (durpių – 90%), o mažesnis – 35-50% – gilesniems.
Iš dirvožemio ''fizinių - mechaninių savybių'' svarbiausios yra ''plastiškumas, brinklumas'' ir ''rišlumas'':
* Dirvožemio plastiškumas yra jo gebėjimas keisti savo formą veikiant kokiai nors išoriniai jėgai.
* Brinklumas – dirvožemio savybė didinti savo tūrį drėkstant.
Eilutė 43:
=== Dirvožemio sorbcija ===
''Dirvožemio sorbcija'' – tai dirvožemio galėjimas prisitraukti iš dirvožemio tirpalo įvairias medžiagas ir jas sulaikyti. Skiriamos kelios sorbcijos rūšys: mechaninė, biologinė, fizikinė, cheminė, fizikinė - cheminė. Dirvožemiuose didelę reikšmę turi fizikinė - cheminė, arba mainų sorbcija, tai yra dirvožemio sugebėjimas sugerti tirpalo [[jonas (dalelė)|jonus]] ([[katijonas|katijonus]] ir [[anijonas|anijonus]]) ir atiduoti tirpalui kitus anksčiau sorbuotus jonus.
Sorbavimo galią turi ne visa dirvožemio masė, bet tik jo dalis, sudaryta iš smulkiausių (0,00025 mm) mineralinių bei organinių dalelių – [[koloidas|koloidų]]. Ji vadinama ''sorbuojančiuoju kompleksu'' ([[sorbentas|sorbentu]]). Neutraliame dirvožemyje paprastai esti sorbuoti [[šarminiai metalai|šarminių metalų]] (bazių) (pvz., [[kalcis]] (Ca), [[magnis]] (Mg), [[natris]] (Na) ir [[amonis]] (NH<sub>4</sub>)) jonai. Sorbuotų bazių suma parodo, kiek dirvožemis turi sorbavęs šarminių metalų katijonų [išreiškiama miliekvivalentais (mekv.) 100 g dirvožemio].
Eilutė 49:
== Dirvožemio cheminė sudėtis ==
Dirvožemis susideda iš mineralinių, organinių ir organinių - mineralinių medžiagų. Mineralinių medžiagų šaltinis – gimtoji [[uoliena]]. Organinė medžiaga dirvožemyje yra augalinės ir gyvūninės kilmės. Dėl mineralinių ir organinių tarpusavio sąveikos susidaro sudėtingi organiniai - mineraliniai junginiai. Dirvožemių mineralinė dalis paprastai sudaro 80-90 %, o organinė mažiau negu 10%.
[[cheminis elementas|Cheminiai elementai]] dirvožemyje yra įvairiuose junginiuose. Daugelio cheminių elementų labai reikia gyvūnams ir augalams augti. Svarbiausi makroelementai yra [[fosforas]], [[kalis]], [[azotas]], [[siera]], [[kalcis]] ir kt. Daugelio cheminių elementų rezervai dirvožemyje nedideli, kiek daugiau yra kalio. Kai kurių elementų augalijai reikia labai nedaug. Tokie vadinamai ''[[mikroelementai]]s''. Tai [[boras]], [[molibdenas]], [[varis]], [[cinkas]] ir kt. Makroelementų ir mikroelementų trūkumas kompensuojamas [[trąšos|trąšomis]].
Eilutė 112:
Lietuvos dirvožemiai susidarė ant jūrinių, upinių, ledyninių, vėjinių nuogulų. Šių nuogulų nevienodas karbonatingumas, jos skiriasi augalams reikalingų maisto medžiagų elementais. Karbonatingiausia gimtoji uoliena yra Vidurio Lietuvoje ([[karbonatas|karbonatų]] iki 30%), mažiausia yra [[Aukštaitijos aukštuma|Aukštaitijos aukštumų]] nuogulose, o mažiausiai – [[Žemaičių aukštuma|Žemaičių]] ir [[Medininkų aukštuma|Medininkų]] aukštumų nuogulose. Pagal mechaninę sudėtį Lietuvoje vyrauja priesmėliai, priemoliai, [[smėlis|smėliai]] bei [[molis (uoliena)|moliai]].
Dirvožemio mechaninė sudėtis turi labai didelę reikšmę dirvožemių susidarymui, taip<br /> pat dirvožemių naudojimui [[žemės ūkis|žemės ūkio]] gamybai. Nuo mechaninės sudėties priklauso<br /> beveik visos dirvožemių fizinės ir fizinės - mechaninės savybės: tankumas, drėgmės imlumas, laidumas [[vanduo|vandeniui]], [[oras|oro]] bei šilumos rėžimai ir kt.
=== Organinė dirvožemio dalis ===
| |||