Lietuvos kultūros sąjunga: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 2
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
Eilutė 1:
'''Lietuvos kultūros sąjunga''' – [[Lietuva|Lietuvos]] liberalių ir demokratinių organizacijų sąjunga, veikusi [[1924]] m. gruodžio mėn. – [[1935]] m. lapkričio mėn. [[Kaunas|Kaune]]. Koordinavo organizacijų-narių [[kultūra|kultūrinę]] veiklą.
 
== Organizacija ==
Eilutė 7:
* [[Spaudos fondas]]
* [[Sveikatos ir blaivybės draugija „Sveikata“]]
* [[Lietuvos švietimo Vinco Kudirkos draugija]].
 
[[1925]] m. Lietuvos kultūros sąjungai priklausė 15 organizacijų, kolektyviniai nariai:
Eilutė 20:
 
== Veikla ==
Lietuvos kultūros sąjunga rūpinosi [[švietimas|švietimu]], [[kultūra]] ir mokslo žinių skleidimu. [[1925]]–[[1932]] m. kasmet šaukiamuose kultūros kongresuose nagrinėtos suaugusiųjų švietimo, vaikų auklėjimo, sveikatos ir blaivybės, [[kraštotyra|kraštotyros]] ir kt. problemos. Lietuvos kultūros sąjungos iškelta idėja leisti [[Lietuvių enciklopedija|Lietuvių enciklopediją]] įgyvendinti [[1929]] m. pradėjo „Spaudos fondas“. Kongresų nutarimus vykdė jų renkama Lietuvos kultūros taryba (LKT). LKT parengė [[liaudies universitetas|liaudies universitetų]], suaugusiųjų mokymo kursų programas, statutus, rūpinosi populiarios mokslinės literatūros leidyba, [[biblioteka|bibliotekomis]], rengė paskaitas.
 
== Nariai ==
Lietuvos kultūros sąjungos ir LKT veikloje aktyviausiai dalyvavo:
* [[VDU|Kauno universiteto]] profesoriai: [[Pranas Augustaitis]], [[Vaclovas Biržiška]], [[Vladas Dubas]], [[Vincas Krėvė]], [[Petras Leonas]], [[Antanas Purėnas]], [[Mykolas Romeris]], [[Kazys Sleževičius]], [[Jonas Gudaitis-Vabalas]],
* kultūros ir švietimo darbuotojai: [[Stasys Brašiškis]], [[Dzidorius Budrys]], [[Paulius Galaunė]], [[Juozas Galvydis]], [[Juozas Geniušas]], [[Pranas Mašiotas]], [[Vincas Ruzgas]], [[Jonas Šliūpas]].
 
Pirmasis ir ilgametis LKT pirmininkas [[Vladas Lašas]].
 
Lietuvos kultūros sąjunga [[Kauno apskritis|Kauno apskrities]] viršininko įsakymu 1935 m. lapkričio mėn. uždaryta.<ref> {{VLE|XIII}}, 257 psl. </ref>