Korčė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 8:
==Istorija==
Korčė ir jos apylinkės yra vienos iš seniausiai apgyvendintų [[Albanija|Albanijos]] vietų. Pirmosios [[neolitas|neolito]] gyvenvietės isikūrė apie 6000 m. p. m. e. Dabartinio miesto apylinkėse gausiai randama ir kitų priešistorės - [[Žalvario amžius|žalvario]] ir [[geležies amžius|geležies amžiaus]] - gyvenviečių liekanų, archeologinių radinių.
[[Antika|Antikiniais]] laikais šioje vietoje apsigyveno senosios [[ilyrai|ilyrų]] gentys, kurios senovės laikais buvo smarkiai paveiktos helenistinės kultūros įtakos, iš dalies asimiliuotos šalimais gyvenusių [[graikai|graikų]]. Senovės laikais dabartinis miestas ir aplinkinė teritorija priklausė keletui senovės antikinių valstybių: senovės [[Makedonija]]i, [[Romos imperija]]i, [[Bizantija]]i.
Ankstyvaisiais [[viduramžiai]]s žlugus [[Romos imperija]]i, dabartinės miesto apylinkės atiteko [[Rytų Romos imperijai]]. Nuo VI a. į [[Balkanai|Balkanų]] regioną ėmus intensyviai skverbtis [[slavai|slavams]], palaipsniui ši vietovė buvo gausiai apgyvendinta slavų genčių - dabartinių [[makedonai|makedonų]] ir [[bulgarai|bulgarų]] protėvių. Nepasisant gausios slavų migracijos, dabartinės miesto apylinkės išliko daugiatautės. Be tuomet gausiai gyvenusių slavų, glaudžiai gyveno [[albanai]], [[graikai]] ir tuo laikotarpiu pakankamai gausi [[rumunai|rumunams]] artima [[arumunai|arumunų]] tauta.
Eilutė 16:
Nuo IX iki XIII a. dabartinio miesto apylinkės kurį laiką priklausė [[Bulgarija|Bulgarijos]] karalystei. [[1204]] m. ketvirtojo [[kryžiaus žygis|kryžiaus žygio]] metu [[kryžiuočiai|kryžiuočiams]] užėmus [[Konstantinopolis|Konstantinopolį]] ir [[Bizantija]]i kurį laiką suskilus į kelias valstybes, XIII a. miestas tapo pavaldus [[viduramžiai|viduramžių]] Graikijos valstybei - [[Epyro Despotija]]i.
Pirmasis šioje teritorijoje buvęs miestas, žinomas Kovizos (''Coviza'') vardu, yra minimas [[1280]] m. ištoriniuose šaltiniuose. XIV a. miestas kurį laiką priklausė [[serbai|serbams]] ir tapo tuometinės [[Serbija|Serbijos]] karalystės dalimi, kol XIV a. miestas buvo užgrobtas [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]]. [[Turkai|Turkų]] valdymo laikais pradėjo plisti islamas, ėmė gausėti albanų ir turkų persikelėlių. Miestas tapo vienu svarbesnių islamo centrų pietų balkanų regione ir graikų bei arumunų kultūrinės veiklos centrų. Miestas tapo vienu svarbiausių [[bektašiai|bektašių]] - islamo sektos - religinės veiklos centrų.
Dabartinis miesto pavadinimas ir miesto istorijos tėkmė prasideda nuo XV a., kuomet albanų kilmės [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] pavaldinys Iljazas Hodža (''Iljaz Hoxha'') sultono [[Mehmetas II|Mehmeto II]] paliepimu įkūrė šį miestą. Miesto pavadinimas yra slaviškos kilmės: pietų [[slavų kalbos]]e ''gorica'' (''горица'') reiškia „nedidelė kalva“. Osmanų valdymo laikais Korčė tapo sandžako, priklausiusio [[Bitola|Bitolos]] vilajetui, dalimi. Tuo laikotarpiu mietas tapo vienu iš svarbesnių stačiatikybės centrų pietiniame [[balkanai|Balkanų]] regione, niestas buvo graikų stačiatikių arkivyskupijos centru. [[1805]] m. apie 2/3 gyventojų priklausė graikų stačiatikių bažnyčiai. [[1887]] m. mieste įkurta pirmoji albanų mokykla.
[[1912]] m. pasibaigus [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] valdžiai, miestas tapo naujai susikūrusios [[Albanija|Albanijos]] valstybės dalimi, tačiau dėl nemažos graikų bendruomenės, istorinio sąlyčio su [[Graikija]] ir nemažo tuomet stačiatikių gyventojų skaičiaus mieste ir jo apylinkėse miesto priklausomybė buvo ilgai ginčijama [[Graikija|Graikijos]], kuri siekė šį miestą ir jo apylinkes prisijungti prie savo teritorijos. [[1914]] metais [[Korfu]] sutartimi buvo nuspręsta šį miestą palikti Albanijos valdžioje, suteikiant pietų Albanijai ([[Šiaurės Epyras|Šiaurės Epyrui]]) autonomiją, kuri taip ir nebuvo suteikta.
Nesusitaikydami su bevaisėmis pastangomis gauti valstybingumą, [[1918]] m. šiame mieste, tuomet pakankamai gausios [[armunai|arumunų]] etninės bendrijos pastangomis, buvo paskelbta Korčės respublika, kuri vėliau turėjo tapti autonominės Pindo respublikos dalimi. Tačiau šie arumunų siekiai tolesnės plėtotės neįgavo ir liko neįgyvendinti.
Tarpukario laikotarpiu mietas tapo vienu iš svarbesnių Albanijos pramoninės ir kultūrinės veiklos centrų. Miestas tapo svarbiausiu Albanijos komunistų partijos veiklos centrų, kurio vienu iš vadovų buvo ilgametis šaltojo karo laikotarpio Albanijos diktatorių [[Enveras Hodža]] (''Enver Hoxha'').
[[II pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] išvakarėse, [[1939]] m. miestas buvo užimtas [[Italija|Italijos]] kariuomenės. Prasidėjus karui, [[1940]] m. Italijos-Graikijos karo metu miestas buvo užimtas Graikijos kariuomenės, kurią [[1941]] m. su [[Vokietija|Vokietijos]] kariuomenės pagalba išstūmė ir miestą okupavo Italijos kariuomenė. [[1943]] m. miestas buvo okupuotas hitlerinės Vokietijos, kol [[1944]] m. buvo išvaduotas II pasaulinio karo metu Korčės apylinkėse labai aktyviai veikusių Albanijos komunistų partizanų.
Komunistinės diktatūros laikotarpiu mietas buvo sparčiai industrializuojamas, pastatyta naujų pramonės įmonių, švietimo įstaigų. Miestas buvo vienas Albanijos komunistų partijos ideologijos ir veiklos centrų. 10-ojo dešimtmečio pradžioje miestas buvo vienas iš demokratinio judėjimo prieš komunistinę diktatūrą centrų. Žlugus komunistinei diktatūrai miestas patyrė didelių ekonominių sunkumų, daug gyventojų emigravo į Graikiją ir kitas užsienio šalis.
==Architektūra ir archeologija==
| |||