Karšuva: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Sutrumpinimo Šilalės raj panaikinimas |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 1:
: ''Apie kaimą žr. [[Karšuvos kaimas]]''.
'''Karšuva''', vakarinių lietuvių (*''karšuvių''), arba (istorinių) vakarinių žemaičių [[subetnosas|subetnoso]], t. y., X/XI−XIII a. sulietuvėjusių [[Žemaičių aukštumos senkapių kultūra|Žemaičių aukštumos senkapių kultūros]] nešėjų palikuonių gyventa [[LDK]] etnokultūrinė sritis, kurį laiką tikriausiai turėjusi [[kunigaikštystė]]s statusą. Dauguma istorikų Karšuvą lokalizuoja ne visame minėtos kultūros areale, o tik jo pietinėje pusėje (tiksliau, teritorijoje tarp [[Dubysa|Dubysos]] ir [[Kuršių marios|Kuršių marių]] /tarp Dubysos ir [[Minija|Minijos]]); kai kurie tyrinėtojai (ypač lenkų istoriko H. Lovmianskio sekėjai), kalbėdami apie XIII-XIV a. [[Žemaitija|Žemaičių]] teritorinę struktūrą, Karšuvos „žemę“, arba kunigaikštystę, prilygina Varnių (Medininkų), Raseinių, Šiaulių, Knituvos ir kt. nedidelėms vakarinių lietuvių „žemėms“, arba „valsčiams“.
== Kraštovardžio kilmė ==
Kraštovardžio ''Karšuva'' kilmė nėra visai aiški; tikėtina, kad jis yra atsiradęs iš kuopinio tautovardžio *''karšuva'' (<*''karsava''?), kuriuo ankstyvųjų viduramžių lietuviai galėję vadinti būsimos Karšuvos žemės teritorijoje gyvenusius ''karšuviečių'' protėvius. Kada lietuviai dab. „dialektologinės“ Žemaitijos prototipą nustojo vadinti „Karšuva“, tiksliai nežinoma; XV a. pirmaisiais dešimtmečiais „Karšuvos“ vardas tuometiniams lietuviams turėjo būti dar gerai žinomas<ref>[[1413]] m. su Vokiečių ordinu dėl Žemaičių ribų ginčijęsi [[Vytautas]] ir jo atstovai tvirtino, kad [[Klaipėda]] su apylinkėmis yra Karšuvos krašto dalis, ir kad Klaipėdos pilį kryžiuočiai pasistatė Karšuvos krašte.</ref>, tačiau vėliau vis daugiau lietuvių buvusios Karšuvos žemės teritoriją ėmė suvokti vien kaip vakarinę ''Žemaičių'' dalį.
== Karšuviečių protėviai ==
Eilutė 10:
== Karšuvos žemė XIII-XIV a. ==
Rašytiniuose šaltiniuose Karšuva kaip LDK sudėtinė dalis minima (ypač dažnai − [[Petras Dusburgietis|Petro Dusburgiečio]]) iki XIV a. 4 dešimtmečio („didžiosios“, arba „subetninės Karšuvos žemės“ nederėtų painioti su XIV−XVIII a. gyvavusiu Karšuvos ''[[valsčius|valsčiumi]]'').
Lietuvos valstybei Karšuva priklausė nuo XII a. pab. ar XIII a. pr.; XIII a. I pusėje Karšuvos žemės ribos iš esmės sutapo su tuo metu galutinai sunykusios Žemaičių aukštumos senkapių kultūros arealo ribomis, o nuo [[1260]] m. (ar bent nuo XIII a. pab.) tada dar politiškai autonomiška (?) Karšuva apėmė, matyt, jau beveik visą dabartinę "dialektologinę" [[Žemaitija|Žemaitiją]]. Vakaruose (dab. [[Klaipėda|Klaipėdos]] apylinkėse) Karšuva greičiausiai siekė Kuršių marias ir Baltijos jūrą (žr. 1-ąją išnašą), pietuose ji ribojosi su [[Skalva]], o rytuose karšuviečius nuo „grynųjų žemaičių“ skyrė [[Karšuvos giria]] ir plati šilų juosta, kuri bent iki XVI a. II pusės driekėsi per visą rytinį buvusios Žemaičių aukštumos senkapių kultūros arealo pakraštį (per dab. Raseinių, Kelmės, Radviliškio bei Šiaulių rajonus).
Eilutė 18:
[[1289]] m. Vokiečių ordino didysis magistras patvirtino ordino Prūsijos ir Livonijos šakų tais pačiais metais (ar šiek tiek anksčiau) atliktą Karšuvos, Skalvos ir kt. lietuviškų bei LDK valdytų žemių pasidalijimą<ref>Preussisches Urkundenbuch, Königsberg, 1909, Bd. 1, H. 2, p. 70, 336.</ref>.
XIII a. paskutiniaisiais dešimtmečiais, visą XIV a. ir XV a. pradžioje Karšuvą nuolat puldinėjo ir niokojo abiejų ordino šakų kariuomenės bei nedideli plėšikaujančių ordino riterių būriai.
[[1337]] m. Vokietijos imperatorius [[Liudvikas IV Bavarietis]] Karšuvą „padovanojo“ Vokiečių ordinui.
| |||