Jūrinės respublikos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 2
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Naval_Jack_of_Italy.svg|thumb|Italijos karo laivų lavagalio vėliava, kurią sudaro keturių Jūrinių respublikų vėliavų kompozicija. Nuo viršutinio kairiojo kampo pagal laikrodžio rodyklę: Venecijos respublikos, Genujos respublikos, Pizos respublikos, Amalfio respublikos.]]
 
'''Jūrinės respublikos''' (it. ''Repubbliche Marinare'') - bendras keturių svarbių [[viduramžiai|viduramžių]] miestų valstybių [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalyje]] ir [[Dalmatija|Dalmatijos]] pakrantėje pavadinimas. Tradiciškai šiai grupei priskiriamos [[Amalfio respublika|Amalfio]], [[Pizos respublika|Pizos]], [[Genujos respublika|Genujos]] ir [[Venecijos respublika|Venecijos respublikos]]. Šios valstybės<ref>Pavadinimas ''respublika'' šiuo atveju gana apgaulingas, kadangi valdymo formos šiose valstybėse buvo gana įvairios skirtingais laikotarpiais.</ref> varžėsi viena su kita tiek karinėje, tiek komercinėje sferose.
 
X-XIII a. šie miestai pasistatė didelius laivynus, kurie tiek gynė juos pačius, tiek gynė ir plėtė jų prekybinius maršrutus Viduržemio jūroje. Konkuruojančios respublikos dalyvavo įvairiose sąjungose su kitomis valstybėmis ir tarpusavyje.
<br />Jų laivynai buvo svarbūs [[Kryžiaus žygiai|Kryžiaus žygiuose]].
 
Tradicinės keturios respublikos paprastai pateikiamos būtent tokia tvarka, kuri atspindi jų klestėjimo laikų seką. T.y., Amalfio respublika klestėjo IX-XI a., o Venecijos - XII-XVII a. Tačiau iš tikrųjų regione buvo ir daugiau jūrinių respublikų, tik jos mažiau žinomos, nebuvo tokios galingos. Tai [[Gaetos respublika|Gaetos]] (''Gaeta''), [[Sorentas|Sorento]] (''Sorrento''), [[Ankona|Ankonos]] (''Ancona''), [[Molfeta|Molfetos]] (''Molfetta'') ir [[Tranis|Tranio]] (''Trani'') respublikos Apeninų pusiasalyje ir [[Ragūzos respublika|Ragūzos]] bei [[Zadaras|Zadaro]] respublikos Dalmatijoje. Pvz., Gaetos respublikos laivynas 845 m. užtikrino popiežiaus jėgų pergalę prieš [[saracėnai|saracėnus]] Ostijos mūšyje.
 
Visos jūrinės respublikos priskiriamos miestams valstybėms. Jų valdymo sistemos buvo panašios, jose didelę įtaką turėjo pirkliai, jų giminės.
 
Jūrinės respublikos buvo giliai įtrauktos į Kryžiaus žygius, tiekė jiems paramą, bet savo ruožtu naudojosi politinėmis ir prekybinėmis galimybėmis, kurios atsivėrė tų žygių metu. Pvz., Ketvirtuoju kryžiaus žygiu, skirtu išlaisvinti Jeruzalę, iš tikrųjų pasinaudojo Venecija, kad sunaikinti savo varžovus Zadaro respubliką ir [[Konstantinopolis|Konstantinopolį]].
 
Jūrinės respublikos savo klestėjimo laikais valdė įvairias žemes skirtingose užjūrio vietose - daugelį Viduržemio jūros salų (pvz., [[Sardinij]]ą, [[Korsik]]ą), [[Adrijos jūra|Adrijos]] ir [[Egėjo jūra|Egėjo jūrų]] pakrantėse, [[Juodoji jūra|Juodojoje jūroje]] ([[Krymas]]), komercines kolonijas [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]] ir [[Šiaurės Afrika|Šiaurės Afrikoje]].
 
== Nuorodos ==