Jurgis Čiurlys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 1:
'''Jurgis Čiurlys''' ([[1881]] m. [[vasario 3]] d. [[Itkonys]]e, [[Kupiškio valsčius]] – [[1959]] m. [[rugsėjo 14]] d. [[Niujorkas|Niujorke]]) – inžinierius geležinkelininkas, mokslininkas, politinis veikėjas.
==Biografija==
Mokėsi [[Virbališkis|Virbališkio]] pradžios mokykloje, [[1892]]–[[1900]] m. [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnazijoje]], kurią baigė sidabro medaliu. [[1901]]–[[1904]] m. studijavo [[Peterburgo universitetas|Peterburgo universitete]]. [[1902]] m. trumpam pašalintas už dalyvavimą studentų riaušėse. 1904 m. įstojo į Peterburgo technologijos institutą, kurį baigė [[1913]] m. Ketverius metus buvo Peterburgo lietuvių studentų draugijos pirmininkas.
[[1913]]–[[1914]] m. dirbo [[Vilnius|Vilniaus]] kanalizacijos statyboje. 1914 m. mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais dirbo [[Tula|Tulos]] ginklų gamykloje, ten buvo Lietuvių tremtinių klubo pirmininkas.
[[1918]] m. grįžo į Vilnių. 1918 m. [[gruodžio 3]] d. tapo Susisiekimo ministerijos techninės tarnybos nariu, nuo 1918 m. [[gruodžio 26]] d. valdininkas ypatingiems reikalams. [[1919]] m. [[Socialdemokratas|„Socialdemokrato“]] redaktorius.
Eilutė 11:
Nuo 1919 m. [[gegužės 20]] d. [[Kaunas|Kauno]] geležinkelio dirbtuvių viršininkas. [[1922]] m. [[kovo 27]] d. komandiruotas į [[Maskva|Maskvą]] perimti Lietuvai pagal [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|Taikos sutartį]] priklaususias susisiekimo priemones.
Nuo [[1927]] m. [[balandžio 1]] d. Lietuvos geležinkelių Traukos tarnybos viršininko pavaduotojas, nuo [[1928]] m. [[kovo 26]] d. viršininkas, nuo [[1930]] m. [[lapkričio 13]] d. Susisiekimo ministerijos inžinerinės tarybos pirmininkas, nuo [[1935]] m. [[sausio 1]] d. Geležinkelių direktoriaus pavaduotojas, [[1935]]–[[1938]] m. direktorius, vėliau – Susisiekimo ministerijos vyriausiasis inspektorius.
Nuo [[1936]] m. [[vasario 29]] d. Lietuvos energetikos komiteto pirmininkas. [[1940]] m. rugpjūčio mėn. [[bolševikai|bolševikų]] paskirtas Geležinkelių direktoriumi, bet dirbti atsisakė. Juo tapo tik [[1941]] m. birželio mėn., užėjus vokiečiams.
===Mokslininkas===
1919–1922 m. dėstė fiziką Vilniaus lietuvių gimnazijoje. Nuo 1922 m. [[lapkričio 1]] d. [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] Technikos fakulteto vyr. asistentas, nuo [[1925]] m. [[spalio 1]] d. docentas, [[1942]]–[[1944]] m. profesorius. Skaitė mašinų detalių ir keliamųjų mašinų kursą, dėstė bendrąją mašinų teoriją.
Parengė ir išleido hektografu spausdintus paskaitų kursus: „Mašinų detalės“ ([[1924]]–[[1925]] m.), „Keliamosios mašinos“ ([[1932]] m.), „Mašinų teorija“ (1940 m.). Aktyviai dalyvavo ''Lietuvos technikų draugijos'' veikloje, buvo vienas jos steigėjų, valdybos sekretorius, vėliau – [[Lietuvos inžinierių sąjunga|Lietuvos inžinierių sąjungos]] valdybos pirmininko pavaduotojas ir mechanikų sekcijos pirmininkas. Paskelbė daugybę savo specialybės straipsnių žurnaluose „Sąsieka“(1927–1928 m.), „Technika“ (1928 m.), „Technika ir ūkis“ ([[1933]]–[[1936]] m.).
Baigiantis [[Antrasis pasaulinis karas|karui]] 1944 m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], [[1945]]–[[1946]] m. dalyvavo organizuojant Pabaltijo universitetą [[Hamburgas|Hamburge]] ir [[Pinebergas|Pineberge]], [[1946]]–[[1947]] m. jame dėstė. 1947 m. Pabaltijo universiteto Mechanikos fakulteto dekanas. 1947 m. [[gruodžio 22]] d. išvyko į [[JAV]]. [[1948]]–[[1950]] m. [[gegužės 22]] d. dėstė Fort Veino technikos mokykloje.<ref> {{VLE|IV}}, 371 psl. </ref>
| |||