Juozas Vaclovas Lukoševičius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 2 |
S wiki sintakse 3 |
||
Eilutė 3:
== Biografija ==
[[1875]] m. įstojo į Vilniaus progimnazijos 1-ąją klasę, vėliau mokėsi Vilniaus berniukų I-oje gimnazijoje. [[1883]] m. įstojo į [[Peterburgo universitetas|Peterburgo universiteto]] [[fizika|Fizikos]] [[matematika|matematikos]] fakulteto gamtos mokslų skyrių. Mokydamasis įsitraukė į politinę slaptos organizacijos „[[Narodnaja volia]]“ veiklą. [[1887]] m. [[kovo 1]] d. pasikėsinant prieš [[caras|carą]] buvo suimtas, nuteistas ir 18,5 metų uždarytas į [[Šliselburgo tvirtovė|Šliselburgo tvirtovę]].
Uždarose gyvenimo sąlygose gimė mintis sudaryti 7 tomų „Elementarų mokslinės filosofijos kursą“. Kalėjime buvo parašyti III tomas „Neorganinis Žemės gyvenimas“, IV tomas „Organinis Žemės gyvenimas“ bei atskiros kitų tomų dalys.
[[1907]] m. išėjęs iš kalėjimo dėstė P. Lesgafto Aukštuosiuose kursuose. [[1908]]–[[1911]] m. išleido kalėjime parašytą trijų knygų veikalą „Neorganinis Žemės gyvenimas“. Pirmoji knyga skirta bendriesiems Žemės rutulio fiziniams – cheminiams procesams, antroji uolienų cheminiams procesams, metamorfizmui, trečioji Žemės istorijai ([[paleogeografija]]i) pažinti.
Nuo [[1916]] m. dėstė Aukštuosiuose Geografijos kursuose. [[1913]]–[[1918]] m. dar ir Geologijos komiteto bibliotekos mokslinis bendradarbis. 1918 m. Aukštuosius geografijos kursus reorganizavus į Geografijos institutą paskirtas pirmuoju jo rektoriumi. [[1915]]–[[1919]] m. Petrogrado Prekybos uostų skyriaus Hidrometeorologinės dalies geologas–specialistas. Tuo pačiu metu bendradarbiavo Rusijos mokslinių-literatūrinių žurnalų redakcijose, kur atspausdino daugiau kaip 20 mokslinių straipsnių bei apybraižų.
1919 m. grįžus į Lietuvą paskirtas viduriniųjų mokyklų vizitatoriumi. Nuo [[1920]] m. [[VU|Stepono Batoro universiteto]] Matematikos – gamtos fakulteto profesorius. Įkūrė [[geofizika|Geofizikos]] katedrą, buvo jos vedėjas, vėliau įkūrė ir Mineralogijos katedrą, iki [[1925]] m. skaitė fizinės geologijos ir petrografijos paskaitas, vadovavo praktikos darbams, skaitė kristalografijos, mineralogijos ir geologijos kursą.
Eilutė 15:
== Darbai ==
J. Lukoševičiaus indėlis Žemės pažinimo mokslams labai platus – jis vienas pirmųjų kontrakcinės hipotezės idėjas papildė izostazinės teorijos teiginiais, išskyrė uolienų metamorfizmo zonas, ultrametamorfizmo sritį bei vystė kristalinių skalūnų kilmės hipotezę, pirmasis suformavo globalios paleogeografijos pagrindus ir sudarė planetos paleogeografines schemas atskiriems geologiniams periodams.
Už kapitalų veikalą „Neorganinis Žemės gyvenimas“ [[1909]] m. Rusijos geografų draugijos taryba J. Lukoševičių apdovanojo [[Semionas Tianšanskis|Semiono Tianšanskio]] medaliu, o [[1912]] m. Mokslų Akademija – Achmatovo premija.
[[Kategorija:Lietuvos geologai|Lukoševičius Juozas]]
| |||