Jonas Grinius (1902): Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Jonas Grinius''' ([[1902]] m. [[kovo 5]] d. [[Giminėnai|Giminėnuose]] – [[1980]] m. [[lapkričio 10]] d. [[Miunchenas|Miunchene]], [[Vokietija]]) – lietuvių menotyrininkas, literatūros kritikas ir istorikas, [[estetika|estetikos]] tyrinėtojas <ref>[http://aidai.us/index.php?view=article&catid=83:redaktoriai&id=202:jonas-grinius-&option=com_content&Itemid=61 aidai.us: Jonas Grinius]</ref>.

Gimė [[Giminėnai|Giminėnų]] kaime, [[Joniškio valsčius|Joniškio valsčiuje]]. [[1926]] m. baigė [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universitetą]]. [[1926]]–[[1929]] m. Grenoblio ir Sorbonos universitetuose studijavo [[prancūzų kalba|prancūzų kalbą]] ir literatūrą, estetiką, [[meno istorija|meno istoriją]]. Bendravo su [[Oskaras Milašius|Oskaru Milašiumi]], apgynė [[disertacija|disertaciją]] apie jo kūrybą (1929).

Iki [[1940]] m. [[VDU]] dėstė prancūzų kalbą ir literatūrą, meno istoriją, estetiką. Išleido monografiją ''„O.V.Milašius - poetas“'' (1930), drauge su [[Juozas Ambrazevičius-Brazaitis|Juozu Ambrazevičium-Brazaičiu]] ir [[Antanas Vaičiulaitis|Antanu Vaičiulaičiu]] parengė dviejų tomų vadovėlį ''„Visuotinės literatūros istorija“'' (1931-1932, 1991), studiją ''„Putino lyrika“'' (1932), pirmąjį lietuvių kalba meno teorijos veikalą ''„Grožis ir menas: Estetikos pagrindai“'' (1938, 1982, 2002), studiją ''„Vilniaus meno paminklai“'' (1940, 1992).