Janina Pliaterienė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Janina Pliaterienė''' ([[1890]]–[[1940]] m. [[rugsėjo 9]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – kilusi iš garsios [[Pliateriai|Pliaterių]] giminės, [[Vilkėnas|Vilkėno]] dvarininko grafo Aleksandro Konstantino Mykolo Pliaterio ir Marijos Ciechanovaitės (lenk. ''Maria Ciechanowiecka herbu Dąbrowa'') duktė.

Kilus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]], jos vyras, [[rusai|rusų]] kariuomenės [[pulkininkas]], buvo mobilizuotas, o grafienė liko Švėkšnoje. [[1915]] m. Vilkėno dvare apsigyveno vokiečių okupacinės valdžios viršininkas leitenantas baronas fon Vitenhorstas. [[1918]] m. grįžęs namo grafas rado mažą berniuką Viktorą, kuris, kaip manoma, buvo vokiečių karininko sūnus. Grafo santykiai su žmona atšalo, jis apsigyveno atskirai Švėkšnos dvare. Tačiau [[1922]] m. vykstant [[Žemės reformos Lietuvoje|žemės reformai]] tai buvo naudinga, nes pavyko išsaugoti dvigubą paliekamos žemės normą.

Sūnus Aleksandras mokėsi ir baigė Švėkšnos gimnaziją, o augintinį Viktorą leido mokytis į vokišką Luizės gimnaziją [[Klaipėda|Klaipėdoje]]. Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] Viktoras Aleksandravičius buvo pasirodęs Švėkšnoje vokiečių karininko uniforma, o po karo gyveno [[Australija|Australijoje]].

Grafienė žmonių atmintyje paliko gerus prisiminimus – ji apmokėdavo kumečių vaikų mokslą parapinėje mokykloje, [[1925]] m. Švėkšnos gaisro metu savo skalbiniais perrišinėjo apdegusius žmones. Tačiau [[1940]] m. dvaras buvo konfiskuotas, išvežti visi baldai. Išvaryta iš rūmų apsigyveno Vilkėno malūne, vėliau namelyje prie kapinių. Neatlaikiusi likimo smūgių susirgo ir, nuvežta į Kauno ligoninę, netrukus mirė. Kūnas buvo pašarvotas Švėkšnos kapinių koplyčioje ir tyliai palaidotas priešais šeimyninį rūsį. Ant jos kapo pastatyta Mergelės Marijos statula, jokio užrašo nėra. Vyras Jurgis [[1941]] m. ištremtas į [[Sibiras|Sibirą]], kur [[1943]] m. mirė nuo išsekimo.