Izoterminis procesas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
ArthurBot (aptarimas | indėlis)
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
Eilutė 2:
'''Izoterminis procesas''' - pastovios [[masė]]s [[dujos|dujų]] būsenos kitimas esant pastoviai [[temperatūra]]i (<math>T = const</math>). Tada iš [[idealios dujos|idealiųjų dujų būsenos lygties]] išplaukia, kad tam tikros [[masė]]s [[dujos|dujų]] [[slėgis|slėgio]] ir [[tūris|tūrio]] sandauga yra pastovi:
 
: <math> pV = {m \over M}RT = const ,</math>
 
kur
: p - slėgis;
: V - tūris;
: m - medžiagos masė;
: M - [[molio masė]];
: R - [[universalioji dujų konstanta]].
 
Šį dėsnį atrado prancūzų mokslininkai [[Robertas Boilis]] ir [[Edmas Mariotas]], todėl jis dar vadinamas '''Boilio ir Marioto dėsniu'''. Jis teigia, kad tam tikros [[masė]]s [[dujos|dujų]] [[slėgis|slėgio]] ir [[tūris|tūrio]] sandauga yra pastovi, kai [[temperatūra]] nekinta:
 
: <math> p_1V_1 = p_2V_2 .</math>
 
Boilio ir Marioto dėsnis tinka bet kurios rūšies [[dujos|dujoms]], taip pat ir jų mišiniams. Boilio ir Marioto dėsnį gamtoje įžvelgti nesunku. Pavyzdžiui, kylančių į [[vanduo|vandens]] paviršių [[oras|oro]] burbulų [[tūris]] didėja, nes [[slėgis]] [[vanduo|vandens]] telkinio paviršiuje yra mažesnis negu dugne. Tačiau [[slėgis|slėgio]] ir [[tūris|tūrio]] sandauga išlieka pastovi.
Eilutė 20:
Šį dėsnį galima patikrinti bandymais. Reikia pirmiausia išmatuoti cilindre esančių [[dujos|dujų]] pradinės būsenos parametrus: slėgį <math>p_1</math> ir tūrį <math>V_1</math>, tada dujas išretinti nekeičiant [[temperatūra|temperatūros]] ir išmatuoti naujos būsenos parametrus: slėgį <math>p_2</math> ir tūrį <math>V_2</math>. Apskaičiavę sandaugas <math>p_1V_1</math> ir <math>p_2V_2</math>, įsitikintume, kad izoterminio proceso metu [[dujos|dujų]] [[slėgis]] yra atvirkščiai proporcingas jų [[tūris|tūriui]]:
 
: <math> p = {const \over V} .</math>
 
Ši priklausomybė grafiškai vaizduojama abscisių ašyje atidedant tūrio V vertes, ordinačių ašyje - slėgio p vertes. Gauta [[kreivė]] (žiurėti grafiką dešnėje) matematikoje vadinama [[hiperbolė (matematika)|hiperbole]]. Fizikoje - '''izoterma'''.